Madridas šiandien priminė rytą po laimėto pasaulio futbolo čempionato ir skendo šiukšlėse. Ir ne dėl to, kad miesto šiukšlių surinkėjai švęstų kartu su visais. Visuotinio streiko dalyviai naktį užblokavo atliekų surinkimo mašinų garažų vartus. Vidurnaktį prasidėję piketai sustabdė nuotaikingą fiestų šalies kasdienybę. Tiesa, pasipiktinimą ispanai reiškia ne tik dėl valstybės premjero Jose Luiso Zapatero politikos ir jo sukurto ekonomikos gelbėjimo plano.
Nepasitenkinimą jie rodė ir streiko organizatoriams – šalies profesinėms sąjungoms, kurias vadina vyriausybės patikėtiniais ir kaltina streiką pradėjus tik tuomet, kai visi įstatymai jau buvo priimti ir patvirtinti šalies parlamento.
„Taip mums netinka. Visuotinis streikas rugsėjo 29-ąją. Aš dalyvausiu“, – plakatai su tokiais šūkiais ant kiekvieno kampo pasirodė jau vėlų antradienio vakarą. Po vidurnakčio piketuotojai užtvėrė kelią į gatves turėjusioms išvažiuoti šiukšlių surinkimo mašinoms, iš 90 galėjo išvykti tik 3. Ankstyvą rytą protesto dalyviai sostinėje neleido į gatves išvažiuoti ir daugeliui miesto autobusų.
Paseo de la Castellana – viena pagrindinių sostinės gatvių, kurioje įsikūrę dauguma garsių užsienio firmų bei bankų filialų. Darbą jie šiandien turėjo pasiekti pėsčiomis, dviračiais arba automobiliais. Nors su protestuotojais buvo susitarta dėl minimalių viešojo transporto paslaugų, profesinės sąjungos savo pažadą visiškai sustabdyti eismą vykdo su kaupu. Autobusų ir taksi automobilių gatvėse beveik nesimato. Tiesa, didesnius atstumus galima įveikti metro ar miesto traukiniais, kurie sutiko palikti pusę traukinių piko metu ir penktadalį kitu paros metu. Atšaukta ir dauguma šalies bei tarptautinių skrydžių. Į darbą ryte atėjusių darbuotojų laukė ir kita nemaloni staigmena. Langai ir durys buvo visiškai užklijuoti profesinių sąjungų reklaminiais lipdukais, kuriuos valytojos kantriai bandė nukrapštyti karštu vandeniu.
Tiesa, visuotinis streikas rūpi ne visiems. Nors privataus ir viešojo sektoriaus darbuotojai šiandien galėjo neateiti į darbą ir prisijungti prie streikuojančiųjų, tokia galimybe daugiausia pasinaudojo mažiau uždirbantys viduriniojo sluoksnio ispanai. Gatvėse buvo uždaryti spaudos ir ledų kioskai, kai kurie mažesni barai. Kitiems tai neatrodė tinkamas sprendimas.
„Einu į darbą, nes kitu atveju man iš atlyginimo išskaičiuos beveik šimtą eurų. Tokie nuostoliai man šiais laikais yra pernelyg dideli“, – kalbėjo viešajame sektoriuje dirbantis Carlosas, kurį į darbą šiandien pavėžėjo šalia dirbantis draugas. Į „Deutsche Bank“ ir „Santander“ bankų biurų požeminius garažus viena po kitos riedėjo prabangios darbuotojų mašinos, pro duris skubėjo elegantiškus kostiumus vilkintys vyrai ir pasipuošusios moterys. Daugiau uždirbantiems ispanams ši diena niekuo neišsiskirs iš kitų.
Profesinės sąjungos – herojai ir priešai
Toxo ir Mendezas – pavardės, kurios pastarosiomis dienomis tiesiog mirgėjo Ispanijos spaudoje ir televizijos ekranuose. Dviejų didžiausių šalies profesinių sąjungų CCOO ir UGT vadovai vieniems šiandien tapo herojais, surengusiais pirmąjį visuotinį streiką Zapatero valdymo laikotarpiu, o kitiems dar kartą patvirtino, kad jie – valdančiosios Socialistų partijos patikėtiniai. Tokia nuomonė dar labiau sustiprėjo po to, kai į gatves buvo pasiūlyta išeiti praėjus keletui savaičių po šalies ekonomikos gelbėjimo plano patvirtinimo. Būtent jis taip supykdė Europos pietiečius, kurie streiką apibūdina plačiai žinomu posakiu „šaukštai po pietų“.
„Juk profesinės sąjungos - tai darbininkai, o valdančioji partija – socialistai. Jie vieni kitus tiesiog dievina, šitas streikas yra nupirktas farsas“, – prisipažįsta vienoje pagrindinių Madrido aikščių „Sol“ sutikta Maria.
Demonstracijos šioje istorinėje sostinės vietoje prasidėjo jau vakar apie 20 valandą. Fernandezas Toxo ir Candido Mendezas, nepaisydami į juos nukreiptų kritikos strėlių, stovėjo garsiai skanduojančios minios, laikančios raudonos ir mėlynos spalvos vėliavas su profesinių sąjungų logotipais, priešakyje.
„Ministras pirmininkas supranta, kad jis turi pakeisti savo planą“ - teigė OOCC vadovas Ignacio Fernandezas Toxo. Tuo tarpu UGT profesinės sąjungos šefas Candidas Mendezas teigia, kad šis streikas nėra sukilimas prieš vyriausybę, o demokratiškas piketas, kuriame dalyvauja visi ispanai: „Ispanijos socialistų taupymo planas, kuriame numatomas ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų mažinimas bei pensinio amžiaus ilginimas iki 67 metų, nė kiek neatitinka jų politinio plano.“
Vyriausybės atstovai teigia, kad pokyčiai būtini. Šalies parlamentas ekonomikos gelbėjimo planą patvirtino rugsėjo pradžioje, “Tai jau tapo įstatymu ir paprasčiausiai nėra kelio atgal”, – taip dienraščiui “ABC” padėtį pakomentavo šalies darbo ir imigracijos ministras Celestinas Corbachas.
Ispanija tapo bene labiausiai nuo pasaulinės krizės nukentėjusia Europos šalimi. Nedarbo lygis šalyje siekia 20,9 procentus . Dėl to smarkiai išaugo pašalpų išmokėjimams reikalingi pinigai.