Rinkimai, vyksiantis tokiu metu, kai 2,2 mln. gyventojų
turinčioje šalyje jau pasirodė pirmieji atsigavimo ženklai, bus
svarbus išbandymas centro dešiniųjų ministrui pirmininkui
Valdžiui Dombrovskiui, vadovaujančiam griežtai taupymo politikai.
Ją vykdyti Latvija įsipareigojo pagal susitarimą su Tarptautiniu
valiutos fondu (TVF) ir Europos Sąjunga dėl finansinės pagalbos.
„Šie rinkimai nulems būsimą Latvijos raidą, - sakė
V.Dombrovskis. - Toliau tęsime ir sėkmingai baigsime įgyvendinti
Latvijos ekonomikos stabilizavimo programą ar sugrįšime į
netikrumą ir ekonominį nestabilumą?“
Priešingai nei per praėjusius rinkimus 2006-aisiais, kurie vyko
praėjus dvejiems metams po prisijungimo prie ES, dabar šalyje
vyrauja niūrios nuotaikos.
Prieš ketverius metus, kai šalis dar didžiavosi dviženkliu
ekonomikos augimu, optimizmu tryškę latviai perrinko į valdžią
dešiniųjų Liaudies partiją, kuri tik šaipėsi iš įspėjimų
apie gresiantį ekonomikos perkaitimą.
Tačiau ištikus krizei šios Baltijos valstybės ekonomika
susitraukė beveik 25 proc. - tai, kaip rodo TVF tyrimas, didžiausias
ūkio nuosmukis pasaulyje. Be to, nedarbo lygis padidėjo daugiau nei
tris kartus ir šiuo metu siekia apie 20 procentų.
„Manau, subrendo permainos“, - pareiškė centro kairiosios
pakraipos politinių partijų susivienijimo „Santarvės centras“
lyderis Janis Urbanovičius.
Jei centro dešinieji liks valdžioje, Latvijai gresia „socialinis
sprogimas“, įspėjo jis ir pridūrė: „Žmonės pavargo nuo to, kad
galingieji ignoruoja juos ir jų poreikius“.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad vos 15 proc. latvių
pasitiki Seimu - tai žemiausias rodiklis nuo 1991-ųjų, kai penkis
dešimtmečius Maskvos priespaudą kentusi Latvija byrant Sovietų
Sąjungai atgavo nepriklausomybę.
Remiantis apklausų duomenimis, daugiau nei 46 proc. rinkėjų dar
neapsisprendė, už ką balsuos šeštadienį.
„Neįmanoma nuspėti rinkimų baigties, kai rinkėjai pyksta“, -
pažymėjo politologas Nilas Muižniekas iš Latvijos universiteto.
V.Dombrovskis atėjo į valdžią 2009 metų kovą, kai subyrėjo
centro dešiniųjų koalicija, kuri 2007-ųjų gruodį pakeitė
liaudininkų vyriausybę.
Latvijos politiką nuolat temdo nestabilumo šešėlis, o
V.Dombrovskio kabinetas yra jau penkioliktasis po nepriklausomybės
atgavimo.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad šeštadienį pagrindinė
kova vyks tarp V.Dombrovskio dešiniųjų partijų susivienijimo
„Vienybė“ ir „Santarvės centro“ - prognozuojama, kad abu blokai 100
vietų Seime turėtų gauti po maždaug 30 vietų.
Tai reiškia, kad ir po šių rinkimų, kaip jau įprasta,
Latvijoje vėl bus formuojama koalicinė vyriausybė.
Apklausos rodo, kad Liaudies partijos suformuotas politinis blokas
nepajėgus varžytis su V.Dombrovskio susivienijimu, o mažesniosios
jo valdančiosios koalicijos partnerės turėtų išsaugoti savo
pozicijas.
„Santarvės centras“ vienija socialdemokratus bei buvusius
komunistus ir palaiko ryšius su Rusijos ministro pirmininko Vladimiro
Putina partija „Vieningoji Rusija“. Jo tradicinis elektoratas yra
rusakalbiai, kurie sudaro maždaug trečdalį visų Latvijos
gyventojų.
Susivienijimas siekia, kad būtų peržiūrėtas Latvijos
susitarimas su TVF, Europos Komisija bei pagrindine investuotoja
regione Švedija dėl 7,5 mlrd. eurų finansinės pagalbos suteikimo
šaliai.
Nuo 2008 metų lapkričio, kai buvo susitarta dėl finansinės
pagalbos paketo, Latvija gavo 4,1 mlrd. eurų, kurie padėjo šaliai
išvengti bankroto, tačiau mainais turėjo smarkiai apkarpyti
valstybės išlaidas ir padidinti mokesčius, siekiant užlopyti
didžiulę skylę biudžete.
„Santarvės centras“ pernai vykusiuose rinkimuose į Rygos miesto
dūmą iškovojo daugiausiai vietų.
„Pagrindinis klausimas - ar „Santarvės centras“ bus
vyriausybėje“, - sakė politologas N.Muižniekas.
Jei taip nutiktų, tai būtų pirmasis kartas po Sovietų
Sąjungos žlugimo, kai rusakalbių gyventojų mažumai
atstovaujančiai politinei jėgai pavyko prasimušti į vyriausybę
Latvijoje, kur vis dar jaučiama etninė įtampa.
Prezidentui Valdžiui Zatleriui priklauso teisė skirti naują
premjerą.
„Vienas svarbiausių klausimų svarstant kandidatūras - kurie iš
kandidatų yra pasirengę ir gali tęsti ekonominį atsigavimą
bendradarbiaujant su Tarptautiniu valiutos fondu ir Europos Komisija“,
- sakė V.Zatleris šią savaitę.
„Apskritai aš esu tikras, kad rinkimai neatneš didelių
dabartinio mūsų valstybės kurso pokyčių“, - pridūrė jis.
Įeis į istoriją nesugebėjimu paklusti proto balsui
Buvusi Latvijos prezidentė
Vaira Vykė-Freiberga kritiškai atsiliepė apie kadenciją
baigiančio šalies parlamento darbą.
Penktadienį televizijos kanalo LNT laidoje „900 sekundžių“ ji
sakė, kad 9-ojo šaukimo Seimas įrašys savo vardą į istoriją
kaip pirmasis, kuriam dirbant žmonės išėjo į gatves.
„Čia turiu pasakyti, kad ir patys žmonės išėjo į gatves
pareikšti savo nuomonę. O tai vis dėlto yra pirmas kartas Latvijos
istorijoje, ir jis tikriausiai daugiau už visus kitus sukėlė
žmonių nepasitenkinimą“, - sakė ji.
Paklausta apie dabartinio Seimo klaidas V.Vykė-Freiberga atsakė:
„Jų buvo visa virtinė. Viena iš jų - nesugebėjimas paklausyti
gerų patarimų ir sveiko proto ir leidimas ne kartą vadovautis, mano
nuomone, abejotinų jėgų tikslais ir interesais“.
„Pastaraisiais mėnesiais, kai aš buvau prezidentė, man teko
žengti pakankamai rimtus žingsnius. Aš buvau pasirengusi net
paleisti Seimą, jeigu būtų buvusi tokia būtinybė“, - sakė buvusi
prezidentė.
„Tąkart Seimas nusileido. Jis buvo pateikęs visiškai
nepriimtinų man siūlymų“, - pridūrė ji.