Vis dėlto šeštadienį latviams rengiant parlamento rinkimus, prognozuojama, kad, dėl ekonominės krizės žmonėms perkainojant vertybes, būsimojo Seimo sudėtį gali lemti būtent rusakalbiai gyventojai.
Iki krizės Latvijos ekonomika augo kosminiais greičiais, tačiau jai prasidėjus, per dvejus metus, šalies bendrasis vidaus produktas sumažėjo 25 proc., o nedarbas pasiekė dviženklius skaičius. Vyriausybės žlugimą ir augančią neviltį lydėjo kruvinos riaušės. Skaudžiau nei bet kuriai kitai valstybei smogusi krizė sugriovė Latvijos iliuziją, kad Vakarai – lengvo turto ir amžino klestėjimo žemė.
Šis nusivylimas, valdžios nekompetencija ir noras bet kokia kaina iškopti iš dabartinio liūno ima keisti politinę šalies dinamiką.
„Turėjome savanaudę, tuščiakalbę politinę sistemą, kuri priėmė vieną kvailą sprendimą po kito, - sako žurnalistas Karlis Streipas, televizijoje bei radijuje vedantis politines diskusijų laidas. - Reikia apsispręsti, ar mes norime dar ketverių metų to paties, ar pabandyti kažką naujo“.
Kažkuo nauju gali tapti „Santarvės centras“ - partija, raginanti gerinti santykius su Rusija ir sulaukianti palaikymo daugiausia iš rusakalbių Latvijos gyventojų.
Sprendžiant iš rinkėjų apklausų, po šeštadienio rinkimų „Santarvės centras“ gali tapti didžiausia partija šimto vietų Latvijos Seime. Nors ji gali ir nesurinkti pakankamai balsų, kad galėtų viena formuoti vyriausybę, „Santarvės centro“ nariai tikisi, kad pavyks sudaryti koaliciją su kitomis partijomis. Tai būtų pirmoji rusakalbių latvių partija, patekusi į šalies vyriausybę per visą nepriklausomybės laikotarpį.
Rusai sudaro beveik 30 proc. iš 2,2 mln. Latvijos gyventojų – didžiausią tautinę mažumą visose Baltijos valstybėse. Dauguma jų į Latviją atvyko ir apsigyveno Sovietų Sąjungos okupacijos metais.
Šaliai atgavus nepriklausomybę, naujoji valdžia stengėsi išvengti Rusijos spaudimo per didelę rusų tautinę mažumą. Taigi rusakalbiams gyventojams nebuvo automatiškai suteikta pilietybė – jie turėjo laikyti latvių kalbos egzaminą, kad ją gautų. Net ir šiandien rusakalbėje šeimoje gimę vaikai automatiškai negauna Latvijos pilietybės, nebent šeima gali įrodyti, kad Latvijoje apsigyveno prieš Antrąjį pasaulinį karą, pasakoja teisininkas Aleksejus Dimitrovas, kurio specializacija – rusakalbių gyventojų teisės.
„Politikoje, tos partijos, kurios buvo orientuotos į rusakalbius gyventojus, liko opozicijoje, - sako jis. - Pagrindinės partijos nenorėjo su jomis bendradarbiauti, nes manė, kad jos labiau rūpinsis Rusijos interesais nei Latvijos“.
Toks likimas iki šiol teko ir „Santarvės centrui“. Tačiau prasidėjus krizei partijos populiarumas ėmė augti. 2008-aisiais jos atstovas Nilas Ušakovas tapo Rygos meru. Net ir dabartiniame parlamente „Santarvės centras“ yra ketvirta didžiausia partija, nors nepriklauso valdančiajai koalicijai.
„Santarvės centro“ parlamentinės frakcijos pirmininkas Janis Urbanovičius savo partijos sėkmę iš dalies aiškina bandymais peržengti etninį šalies susiskaldymą. Kartu jis perspėja, kad jei kitos partijos nepaseks jų pavyzdžiu, Latvijai gresia didelė nesantaika.
„Mes simbolizuojame perėjimo iš suskaldytos visuomenės į vientisą visuomenę ideologiją, - sako J.Urbanovičius. - Jei būsime palikti nuošalyje, tai bus ženklas visuomenei, kad mes su tuo nesitaikstysime, ir reikš, kad prie socialinių bei ekonominių problemų prisidės dar ir tarpetninės problemos“.
Pasak jo, jei partija paklius į vyriausybę, Latvija ir toliau liks ištikima savo įsipareigojimams NATO ir ES, net jei ir sieks šiltesnių santykių su Rusija. Savo priešininkus jis kaltina vis dar „kovojant, kad kuo labiau nutoltų nuo Sovietų Sajungos“, ir ignoruojant potencialią ekonominę bendradarbiavimo su Rusija naudą.
Nemažai latvių įtariai žiūri į tokias kalbas bei „Santarvės centro“ ketinimus. Padėtį komplikuoja ir tai, kad partija palaiko artimus santykius su „Vieninga Rusija“, Rusijos prezidento Vladimiro Putino vadovaujama partija, užgrobusi šalies valdžios monopolį.
„Mes jaučiamės lyg indėnai, jaučiame, kad prarandame tautą ir kalbą, - sako 40 metų gintaro suvenyrų pardavėja Dace Aster. - Galbūt tai nėra taip svarbu, turint galvoje globalizaciją ir visa kita, bet latviams tai rūpi“.
Vis dėlto daugelio latvių galvose etnines takoskyras užgožė ekonominės problemos, kurias šalis turi skubiai spręsti.
Šios rinkimų kampanijos centre buvo ne tiek tapatybės politika, kiek 10,5 mlrd. JAV dolerių paskola, kurią skyrė Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Sąjunga, kad Latvijos neištiktų bankrotas.
J.Urbanovičius teigia, kad jei „Santarvės centras“ laimės rinkimus, partija bandys iš naujo derėtis dėl paramos sąlygų. Oponentai perspėja, kad toks žingsnis tik dar labiau destabilizuos šalį ir nubrauks kuklius pastarųjų mėnesių ekonomikos pasiekimus.
Vykdydamas TVF ir ES sąlygas, ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis įgyvendino skaudžias taupymo priemones – tokias kaip 50 proc. algų mažinimas viešajame sektoriuje – kad sumažintų biudžeto deficitą. Jo partija, „Vienybės blokas“, teigia, kad dėl sąlygų neketina iš naujo derėtis.
Latvijos prezidentas Valdis Zatleras, kuris turi teisę skirti ministrą pirmininką, pažadėjo nesvarstyti kandidatūros jokio politiko, kuris neketina tęsti į Vakarus orientuoto Latvijos kurso.
V.Dombrovskis vis dar lieka gana populiarus tarp rinkėjų ir galėtų laimėti pakankamai vietų Seime, kad suformuotų koaliciją be „Santarvės centro“. Tačiau pavargę nuo krizės rinkėjai ieško bet kokių prošvaisčių – net jei tektų bendradarbiauti su Rusija.
„Ji yra kaimynė ir didelė šalis, - sako 34 metų Edgaras Garkalnis, dalyvavęs ketvirtadienio proteste prieš taupymo priemones prie Latvijos parlamento. - Turime bendradarbiauti ekonomikoje ir kultūroje. Jie turi viską. Jie turi dujų ir naftos“.