Baigti skaičiuoti oficialūs balsavimo rezultatai rodo, kad
L.I.Lula da Silvos pasirinkta kandidatė, buvusi jo kabineto
vyriausioji ministrė Dilma Rousseff gavo 47 proc.
balsų, o jos rimčiausias varžovas, buvęs San Paulo valstijos
gubernatorius Jose Serra - 33 procentus.
Tai reiškia, kad jiems teks susirungti spalio 31 dieną
vyksiančiame antrajame rinkimų ture, nors visos apklausos prieš
sekmadienio balsavimą rodė, kad D.Rousseff turėtų iškovoti
pergalę jau pirmajame rate.
„Drąsiai ir energingai einu į antrąjį turą, nes jis suteikia
man progą geriau pristatyti mano pasiūlymus ir planus“, - sakė
D.Rousseff nusivylusiems šalininkams sostinėje Brazilijoje.
Prieš rinkimus rengtos apklausos leido prognozuoti, kad
D.Rousseff sekmadienį turėtų surinkti 50-52 proc. balsų. Jos taip
pat rodo, kad prezidento pasirinkta įpėdinė antrajame rinkimų rate
turėtų nesunkiai įveikti J.Serrą ir tapti pirmąja Brazilijos
vadove moterimi.
J.Serros pastangos per rinkimų kampaniją mesti šešėlį
D.Rousseff pasitelkus skandalus jos politinėje stovykloje ir
valdančiojoje Darbininkų partijoje buvo veiksmingos - paskutinę
minutę nuo jos nusigręžė dalis rinkėjų, kurių parama būtų
padėjusi iškovoti pergalę jau pirmajame rinkimų rate.
Tačiau dėl to, kad D.Rousseff sekmadienį gavo kiek mažiau
balsų nei buvo tikėtasi, labiausiai pasisekė ne J.Serrai, o
trečią vietą užėmusiai buvusiai aplinkos ministrei Marinai
Silvai, kuri surinko 19 proc. balsų - gerokai daugiau nei prieš
rinkimus prognozuoti 14 procentų.
„Mes gynėme pergalingą idėją, ir Brazilija išgirdo mūsų
šauksmą“, - per spaudos konferenciją sakė 52 metų M.Silva.
Žiniasklaida pabrėžia, kad geriau nei tikėtasi pasirodžiusi
M.Silva, užsitikrinusi nemenkos dalies elektorato paramą, prieš
antrąjį rinkimų ratą tampa svarbia veikėja, nes jos šalininkų
balsai gali būti lemtingi tiek D.Rousseff, tiek J.Serrai.
Politologas Carlosas Alberto de Melo iš San Paulo AFP sakė, kad parama buvusiai aplinkos ministrei buvo
„protesto balsai, atiduoti tų rinkėjų, kurių neįtikino nei Dilma,
nei Jose, ir kurie galiausiai balsavo už Mariną, kad būtų
vilkinamas laikas ir tektų rengti antrąjį turą“.
Per sekmadienio rinkimus, mobilizavusius 136 mln. rinkėjų, taip
pat buvo renkami deputatai į federalinius ir valstijų žemuosius
parlamento rūmus, du trečdaliai senatorių ir visų 26 valstijų
gubernatoriai. Balsavimas Brazilijoje yra privaloma pilietinė
pareiga.
Populiariausias Brazilijos prezidentas šalies istorijoje L.I.Lula
da Silva pagal konstituciją negali siekti trečios kadencijos iš
eilės ir valdžios įgaliojimus savo politiniam įpėdiniui perduos
2011 metų sausio 1 dieną.
Prezidentas rinkimų kampanijos metu visa didžiule savo charizmos
jėga parėmė 62 metų D.Rousseff, taip per kelis mėnesius
iškeldamas ją iš nežinomybės į favoritus. L.I.Lula da Silva
žadėjo rinkėjams, kad buvusi vyriausioji ministrė tęs jo
politiką, padėjusią suklestėti šiai didžiausiai Lotynų Amerikos
valstybei.
Stabili infliacija, stiprėjanti valiuta, dinamiškas eksportas ir
klestintis vidaus vartojimas pavertė Braziliją aštuntąja pagal
dydį pasaulio ekonomika ir ištraukė 29 mln. brazilų iš skurdo į
pasiturinčią vidurinę klasę.
Prognozuojama, kad šiais metais šalies ūkio augimas bus
didesnis nei septyni procentai.
64 metų prezidentas atidavęs balsą sakė, kad Brazilija
„išgyvena ypatingą momentą demokratijos konsolidavimo procese“.
Aukštasis rinkimų tribunolas pranešė, kad balsavimo dieną
nebuvo gauta pranešimų apie jokius balsavimą trikdančius
smurtinius incidentus, tačiau 650 žmonių buvo sulaikyti už
neteisėtą agitaciją, rinkėjų vežimą balsuoti ar mėginimą
pirkti balsus. 43 iš sulaikytų asmenų patys kandidatavo į
valstybės postus.
Imigranto iš Bulgarijos ir brazilės dukra D.Rousseff, kuri yra
buvusi marksistų partizanė, už nepalaužiamą ryžtą ir
dalykišką elgesį pelnė „Geležinės ledi“ pravardę.
Kovo mėnesį ji atsistatydino iš vyriausiojo ministro posto
L.I.Lula da Silvos vyriausybėje, kad galėtų iškelti savo
kandidatūrą į prezidentus.