***
Noriu pakalbėti apie tai, kaip klostosi mūsų santykiai su artimiausia sąjungininke – Baltarusija.
Esu giliai įsitikinęs, kad mūsų šalis baltarusių tautą vertino ir vertins kaip artimiausią savo kaimynę. Mus vienija ilgaamžė istorija, bendra kultūra, bendri džiaugsmai ir skausmai.
Visada padėjome Baltarusijai. Po Sovietų Sąjungos griūties šios paramos mastai, ką jau ir kalbėti, - didžiuliai. Vien per šiuos metus lengvatinėmis sąlygomis Baltarusijai tiekiant naftą mūsų pagalba siekė kone 2 mlrd. JAV dolerių. Panašios dotacijos susidaro ir Baltarusijai tiekiant rusiškas dujas. Taip elgiamės, nes esame įsitikinę: mūsų tautos neperskiriamai susijusios.
Todėl itin keista, kad pastaruoju metu Baltarusijos vadovybė ėmėsi antirusiškos retorikos. Priešrinkiminė kampanija ten iš dalies ar visiškai remiasi antirusiškais siužetais, isteriškais kaltinimais Rusijai nenoru palaikyti baltarusiškos ekonomikos, prakeiksmais Rusijos valdžiai. Po visu tuo slepiasi noras sukiršinti valstybes ir tautas.
Visuomenės nuomonėje suformuoti išorės priešą visada buvo Baltarusijos vadovų išskirtinumas. Tik anksčiau šis priešo vaidmuo atitekdavo Amerikai, Europai ar Vakarams apskritai. Dabar tarp svarbiausių priešų - Rusija.
Prezidentas A.Lukašenka savo pareiškimais peržengia ne tik diplomatijos, bet ir elementaraus žmogiško padorumo ribas. Tai man – ne naujiena. Pamenu, kaip buvau nustebintas per mūsų pirmąjį dvišalį susitikimą. Užuot susitelktę ties Rusijos-Baltarusijos bendradarbiavimu, itin smulkiai ir neigiamai imti nagrinėti mano pirmtakai Rusijos prezidento poste – Borisas Jelcinas ir Vladimiras Putinas.
Tokį savitą partneriško bendravimo supratimą A.Lukašenka pademonstravo ir sprendžiant Šiaurės Osetijos bei Abchazijos pripažinimą savarankiškomis tarptautinės bendruomenės narėmis. Aš ne sykį kalbėjau: pripažinti ar nepripažinti šių dviejų valstybių – kiekvienos šalies suvereni teisė. Niekam niekad šiuo klausimu nedarėme spaudimo. Nors mums tai – ne vis tiek.
Baltarusijos prezidentas pareiškė esąs pasiruošęs tai padaryti dalyvaujant savo kolegoms, penkiems prezidentams. Jei atvirai, yra netgi to įrašas. Vėliau šis klausimas tapo nuolatinių politinių ginčių objektu.
A.Lukašenkos rinkiminė kampanija remiasi kaltinimais Rusijai. Jį neramina daug kas: ir tvarkos įvedimas mūsų ekonominiuose santykiuose, ir Rusijos žiniasklaidos bendravimas su Baltarusijos opozicija, ir netgi kai kurių mūsų aukštas pareigas užimančių pensininkų bei atleistų valdininkų likimas.
Baltarusijos prezidentui vertėtų užsiimti vidaus problemomis. Tarp jų – imtis daugybės bylų dėl žmonių dingimo. Rusijai, kaip ir kitoms šalis, tai nėra nesvarbu.
Žinoma, tai nelemia santykių tarp tautų ir atskirų žmonių. Tuo aš, kaip Rusijos prezidentas, esu įsitikinęs. Taip pat esu įsitikinęs, kad ši beprasmė įtampa baigsis.