54 metų rašytojas ir buvęs universiteto literatūros
profesorius pagerbtas už „ilgą ir neprievartinę kovą dėl
pagrindinių žmogaus teisių Kinijoje“, nurodė Norvegijos Nobelio
komiteto pirmininkas Thorbjoernas Jaglandas,
paskelbęs laureato pavardę.
„Komitetas seniai mano, kad esama glaudaus ryšio tarp žmogaus
teisių ir taikos“, - sakė jis ir pridūrė, kad šios teisės yra
būtina sąlyga „brolybei tarp tautų“, apie kurią savo testamente
rašė Alfredas Nobelis.
Liu Xiaobo buvo stebėtojų ir lažybų organizatorių favoritas
laimėti šių metų Nobelio taikos premiją.
Neabejojama, kad sprendimas skirti premiją kalinamam disidentui
supykdys Kinijos vyriausybę, nes tarptautinio dėmesio centre vėl
atsidurs opios žmogaus teisių problemos šioje kylančioje Azijos
supervalstybėje, siekiančioje aktyvesnio vaidmens pasaulinėje
arenoje.
Neseniai Pekinas pareiškė, kad Kinijos ir Norvegijos santykiai
smarkiai pašlis, jei taikos premija bus įteikta Liu Xiaobo.
Kinijos URM atstovė spaudai praeitą mėnesį sakė, kad Liu
Xiaobo veikla „diametraliai priešinga Nobelio premijos tikslams“.
Tačiau Th.Jaglandas pabrėžė, kad Nobelio komitetas turi teisę
kelti klausimą apie žmogaus teisių padėtį vienoje iš didžiųjų
pasaulio valstybių.
„Per pastaruosius dešimtmečius Kinija pasiekė ekonominių
laimėjimų, kuriems vargu bau yra lygių istorijoje. Dabar šios
šalies ekonomika yra antra pagal dydį pasaulyje; šimtai milijonų
žmonių išbrido iš skurdo. Politinio dalyvavimo galimybės taip pat
buvo išplėstos“, - sakė Th.Jaglandas ir pridūrė, kad Kinijos
naujasis statusas įpareigoja ją prisiimti didesnę atsakomybę.
„Kinija nesilaiko kelių tarptautinių susitarimų, kuriuos yra
pasirašiusi, taip pat savo pačios nuostatų dėl politinių teisių.
Kinijos konstitucijos 35-ajame straipsnyje numatyta, kad „Kinijos
Liaudies Respublikos žmonės naudojasi žodžio, spaudos,
susirinkimų, susivienijimų, eitynių ir demonstracijų laisvėmis“,
- sakė Nobelio komiteto pirmininkas.
„Praktiškai šios laisvės Kinijos piliečiams buvo smarkiai
suvaržytos“, - sakė Th.Jaglandas ir pridūrė, jog „mes turime
pareigą kalbėti, kai kiti negali“.
Savo ruožtu Norvegija pareiškė, kad Nobelio komitetas, kurio
narius - buvusius politikus - skiria šalies parlamentas, yra
visiškai nepriklausomas.
Liu Xiaobo šiuo metu atlieka „už antivalstybinę ardomąją
veiklą“ jam skirtą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę.
Jis buvo sulaikytas ir nuteistas už tai, kad kartu su
bendraminčiais 2008 gruodžio mėnesį parašė drąsų kreipimąsi,
kuriame reikalaujama įgyvendinti didelio masto politines reformas ir
garantuoti susirinkimų, žodžio ir minties bei tikėjimo laisvę.
Kaip nurodo Kinijos žmogaus teisių gynimo organizacija,
vadinamąją Chartiją 2008 pasirašė daugiau kaip 10 tūkst.
žmonių.
Antivalstybinės ardomosios veiklos kurstymu Kinijoje dažnai
apkaltinami asmenys, kurie reiškia nepritarimą valdančiosios
partijos politikai.
Liu Xiaobo taip pat yra parašęs nemažai antivyriausybinių
straipsnių, kurie buvo paskelbti internete.
Garsus disidentas iš pradžių pagarsėjo kaip streikų lyderis
per protestus Tiananmenio aikštėje 1989 metais.
Vėliau jis apie 20 mėnesių išbuvo kalėjime, o praeito
amžiaus 10-ame dešimtmetyje - dar trejus metus „darbinio
perauklėjimo“ kolonijoje. Aktyvistas taip pat daugelį mėnesių
gyveno faktinio namų arešto sąlygomis.
Disidento žmona Liu Xia šią savaitę agentūrai AFP
sakė nemananti, kad jos vyras bus pasirinktas tapti Nobelio taikos
premijos laureatu.
Pastaraisiais metais kinų disidentai nuolat buvo minimi tarp
realiausių kandidatų į šį prestižinį apodovanojimą, tačiau jo
nelaimėjo.
Nobelio taikos premija, kurią sudaro 10 mln. Švedijos kronų
(3,8 mln. litų), bus įteikta gruodžio 10 dieną Osle.
Praėjusiais metais Nobelio taikos premija už raginimus mažinti
pasaulio branduolinių ginklų atsargas ir pastangas dėl pasaulinės
taikos buvo apdovanotas JAV prezidentas Barackas Obama.
Šis Komiteto sprendimas sulaukė gausios kritikos už tai, kad ji
buvo paskirta nepraėjus nė devyniems mėnesiams nuo B.Obamos
kadencijos pradžios, be to, tokiu metu, kai jo šalis tebekariavo
Irake ir Afganistane.
Pirmoji Nobelio taikos premija buvo įteikta 1901 metais
Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto įkūrėjams šveicarui
Jeanui Henri Dunant'ui ir prancūzui Fredericui
Passy.
Nuo tada šis prestižinis apdovanojimas buvo įteiktas 90 kartų;
19 kartų komitetas nusprendė neteikti premijos.