Gelbėtojai ėmė šokti iš džiaugsmo, kai grąžtas
pasistūmėjo paskutinius centimetrus ir baigė gręžti beveik 625
metrų ilgio kanalą, rodė tiesiogiai televizijos stotys.
Įkalintųjų po žeme artimieji bėgo aukštyn prie kasyklos
esančios kavos šlaitu mosuodami Čilės vėliavomis.
Žmonės puolė glebėsčiuotis, bučiuotis, vos tik pasklido
žinia, jog gręžinys baigtas, suskambo varpas, nuaidėjo trimitai
Vilties stovykla pavadintame palapinių miestelyje, įsikūrusiame
šalia kasyklos. Kai kurie mosavo balionais, kiti verkė iš
džiaugsmo.
„Aš tokia laiminga. Nekantrauju sulaukti sūnaus grįžtančio!“
su ašaromis akyse šaukė Alicia Campos, kurios
sūnus Danielis Herrera yra tarp įkalintųjų po
žeme.
Per šią vieną sudėtingiausių gelbėjimo operacijų kasybos
istorijoje dar prireiks ne vienos dienos, kol specialia kapsule po
vieną visi 33 kalnakasiai bus iškelti į paviršių kanalu, kuris
yra vos platesnis už vyro pečius.
Kalnakasybos ministras Laurence Golborne
sakė, jog gelbėtojai dar įvertins, kurią gręžinio dalį reikia
įtvirtinti plieno vamzdžiais ir kada pradės evakavimą. Anksčiau
jis nurodė, jog keliant po vieną žmogų prireiks nuo 3 iki 10
dineų, kol bus visi iškelti į paviršių.
Ir po žeme esantys šachtininkai dar turės kontroliuojamu
sprogimu padaryti didesnę ertmę, kad gelbėjimo kapsulė galėtų
nusileisti iki pat jų.
Po žeme esančių šachtininkų artimieji ir draugai, su
degančiomis žvakėmis budėję prie aukso ir vario kasyklos Atakamos
dykumoje nuo pat rugpjūčio 5 dienos, kai įvyko griūtis šachtoje,
nekantriai laukia, kada gelbėjimo operacija baigsis.
„Mano širdis taip stipriai plaka!“ - sakė Norma Lague , kurios devyniolikmetis sūnus Jimmy Sanchezas yra po žeme, o tuo metu palapinių miestelyje, pavadintame
„Vilties stovykla“, susirinkusiųjų jaudulys vis stiprėjo.
„Aš tokia laiminga. Greit galėsiu apkabinti savo sūnų, -
kalbėjo ji. - Pasakysiu jam kaip jį myliu, liesiu jį, klausysiu
jo“.
Kalnakasių žmonos ėmėsi taisyti šukuosenas vienoje palapinių
įsikūrusioje kirpykloje, kad sutiktų savo vyrus gražios.
Jų vyrai po žeme vamzdžiu iš tunelio, kurį jie vadina
pragaru, jau siuntė į paviršių jiems anksčiau atsiųstas dovanas:
laiškus, kryželius, rūbus.
Po griūties šachtoje, inžinieriai iš pradžių išgręžė
siauras, greipfruto skersmens šachtas žmonių buvimo vietai
nustatyti.
Kai 17 dienų po nelaimės vyrai per stebuklą buvo surasti gyvi,
džiūgavo visa Čilė. Tuomet gelbėtojai pradėjo per tuos siaurus
kanalus tiekti jiems kaloringą maistą ir vandenį.
Nuleista vaizdo kamera nufilmavo vyrus užaugusiomis barzdomis ir
dėl karščio bei oro drėgmės toje mažoje požeminėje ertmėje
išsirengusius iki pusės.
Šie vyrai po žeme gyvi išbuvo jau rekordiškai ilgą laiką -
tiek po nelaimės šachtoje dar nebuvo išgyvenęs niekas pasaulyje.
Jų sveikata stebėtinai gera, nors kai kurių oda yra pažeista
infekcijos.
Prezidento Sebastiano Pineros žmona Cecilia
Morel atvyko prie šachtos padėti teikti
psichologinę pagalbą šachtininkų artimiesiems.
„Nenusistatykime sau tikslios evakuacijos datos, pasitikėkime
ekspertais, - praėjusią naktį šachtininkų giminaičiams ir
draugams sakė C.Morel. - Tai lyg gimimo laukimas. Atrodo, kad kalnas
pradėjo skirtis, bet atsivėrimas yra du centimetrai“.
Vyriausybė išsikvietė ekspertus iš JAV kosmoso agentūros
NASA, kurie šios užsitęsusios gelbėjimo operacijos metu padeda
šachtininkams saugoti psichinę ir fizinę sveikatą.
Po žeme įkalinti vyrai per pustrečios savaitės, kol buvo
surasti, neteko po maždaug 10 kg svorio.