Rinkimai surengti pagal naują šalies konstituciją, kuri buvo
priimta po anksčiau šiais metais vykusių neramumų, nusinešusių
šimtus gyvybių.
Šalies laukia koalicinės derybos tarp penkių pagrindinių
partijų, kurios sekmadienį vykusiuose labai įtemptuose rinkimuose
peržengė penkių procentų barjerą ir pateko į parlamentą. Tai
neįprastas politinis scenarijus šiam regionui, kuriam būdingas
tvirtas prezidentinis valdymas, o parlamentai paprastai tik nuolankiai
tvirtina iš viršaus „nuleistus“ įstatymus.
Kirgizijos vadovė Roza Otunbajeva, kuri griežtai atmetė
raginimus dėl naujo smurto proveržio grėsmės atidėti rinkimus,
sveikino sekmadienio balsavimą, pavadinusi jį reikšmingu momentu
buvusios sovietinės respublikos istorijoje.
„Du pastaruosius dešimtmečius neturėjome tokių rinkimų“, -
sakė prezidentė, kai pirmadienį pasirodė preliminarūs balsavimo
rezultatai.
„Šiandien visi Kirgizijos žmonės gali be spaudimo, diktato ir
jokių manipuliacijų balsuoti už tas partijas, kurias laiko
turinčiomis daugiausiai įtakos, labiausiai sąžiningomis ir kurios
gins jų interesus parlamente“, - sakė ji.
Nemaloni staigmena laikinajai vyriausybei, kuri vadovauja
Kirgizijai nuo balandžio, kai per visuotinį sukilimą buvo
nušalintas ankstesnis lyderis Kurmanbekas Bakijevas, buvo sėkmingas
opozicinių partijų pasirodymas sekmadienio rinkimuose.
Kirgizijos centrinė rinkimų komisija, vadovaudamasi naujomis
taisyklėmis, paskelbė preliminarių rezultatų procentinę
išraišką pagal visą elektoratą, o ne tikslų sekmadienį
balsavusių rinkėjų skaičių.
Remiantis duomenimis, gautais suskaičiavus balsus 88 proc.
rinkimų apylinkių, nacionalistinės pakraipos partija „Ata-Žurt“
(Tėvynė) nedidele persvara lenkia kitas partijas, surinkusi apie
8,63 proc. balsų.
Antroje vietoje šiuo metu yra provyriausybinė Kirgizijos
socialdemokratų partija, gavusi 7,97 proc. balsų. Viešosios
nuomonės apklausos prieš rinkimus rodė, kad ši partija turėtų
nesunkiai patekti į parlamentą.
Maskvos favorite laikoma partija „Ar-Namys“ (Orumas), kuriai
vadovauja buvęs Kirgizijos ministras pirmininkas Feliksas Kulovas,
kol kas yra trečioje vietoje su 7,11 proc. balsų. Balsavusių
rinkėjų apklausos pergalę rinkimuose prognozavo būtent šiai
partijai.
Ketvirta kol kas yra opozicinė Respublikos partija, surinkusi
7,07 proc. balsų.
Bene labiausiai netikėtas buvo ne itin sėkmingas kitos
provyriausybinės politinės jėgos - socialistų partijos „Ata-Meken“
(Tėvų žemė), pasirodymas. Ši partija, kuriai prieš rinkimus buvo
prognozuota pirmoji vieta, kol kas yra tik penkta su 5,93 proc.
balsų.
Valdžia džiaugėsi nemažu rinkėjų aktyvumu, kuris, kaip
pranešė Centrinė rinkimų komisija, siekė 56,59 procento. Šie
duomenys rodo, jog rinkėjų neįbaugino įspėjimai, kad balsavimas
gali išprovokuoti naują smurto proveržį politinių ir etninių
neramumų varginamoje šalyje.
Birželį Kirgizija referendume priėmė naują konstituciją,
kurioje numatyta paversti šalį pirmąja parlamentine respublika
Centrinėje Azijoje. Nauja konstitucija buvo patvirtinta po balandį
įvykusios revoliucijos ir kruvinų tarpetninių neramumų birželį.
Jei Centrinės rinkimų komisijos paskelbtos tendencijos išliks,
į parlamentą pateks minėtos penkios partijos, peržengusios penkių
procentų barjerą.
Remiantis preliminariais duomenimis, teisė vadovauti deryboms
dėl vyriausybės suformavimo turėtų tekti nacionalistinei partijai
„Ata-Žurt“ (Tėvynė), kurios lyderis buvęs ministras Kamčybekas
Tašijevas anksčiau įspėjo gyventojų mažumą sudarančias etnines
bendruomenes nesiekti lygių teisių su etniniais kirgizais.
Kelios dienos prieš rinkimus nepatenkinta minia užpuolė šios
prieštaringai vertinamos partijos būstinę ir gatvėje sudegino
šūsnis jos rinkimų kampanijos bukletų bei plakatų. Užpuolikai
kaltino partiją, esą ji siekia sugrąžinti į valdžią nuverstą
K.Bakijevą.
Remiantis nepatvirtintais Kirgizijos žiniasklaidos pranešimais,
120 vietų parlamente partijai „Ata-Žurt“ turėtų atitekti 29
vietos, socialdemokratams - 26.
Kalnuota Kirgizija, vienintelė pasaulio šalis, kur veikia ir
rusų, ir amerikiečių karinės bazės, yra strategiškai svarbioje
Kinijos, Rusijos ir Pietvakarių Azijos sankirtoje ir tapo viena
svarbiausių Afganistane dislokuotų JAV pajėgų aprūpinimo
maršruto grandžių.
Kirgizija laikoma politiškai nestabiliausia šio regiono
valstybe. Pats K.Bakijevas, kuris pašalintas iš posto rado
prieglobstį Baltarusijoje, atėjo į valdžią per smurtinius gatvių
protestus - vadinamąją Tulpių revoliuciją 2005-aisiais.
Birželį šalies pietuose vykę susirėmimai tarp gyventojų
daugumą sudarančių kirgizų ir uzbekų mažumos, kurie įsiplieskė
po K.Bakijevo nušalinimo, pareikalavo, skirtingais duomenimis, nuo
400 iki 2 tūkst. gyvybių.
Uzbekai tvirtina, jog tai buvo gerai ginkluotų kirgizų
milicininkų organizuoti pogromai prieš jų etninę bendruomenę,
sudarančią maždaug 14 proc. visų Kirgizijos gyventojų, kurių iš
viso yra 5,3 milijono.