Nėra abejonių, kad tiek visi 33 giliai po žeme jau daugiau nei du mėnesius įkalinti kalnakasiai, tiek viršuje budintys jų artimieji nekantraudami laukia akimirkos, kai galės pasimatyti.
O kol kas įvairūs ekspertai perspėja: kalnakasių namai dabar yra San Chosė kasyklos dugnas. Dienos šviesą jie esą pasitiks žengdami į primirštą, netgi svetimą teritoriją.
Šachtininkai gali palūžti
Čilės nacionaliniais didvyriais tapusius vyrus pasitiks ne tik artimųjų būrys, bet ir daugiau kaip 750 prie kasyklos susispietusių žurnalistų.
Istoriją iš po žemių trokšta išgirsti visas pasaulis. Kalnakasiai jau pakviesti į dešimtis televizijos laidų, o ant pasiūlymų filmuotis ar tapti knygų herojais trūksta tik šachtininkų parašų.
Šachtininkai dar po žeme buvo mokomi, kaip susidoroti su žiniasklaidos dėmesiu – kaip kalbėti apie pinigus, sekso trūkumą ar meilužes.
„Tačiau ir jie, ir jų šeimos per du mėnesius pasikeitė. Dabar kalnakasiai – didvyriai. Gyvenimas jau nebus toks, koks buvo prieš įgriūvant šachtai”, – teigė Čilėje garsus psichologas Sergio Gonzalezas.
„Neabejoju, kad iš pradžių šachtininkai jausis puolami. Juos erzins žurnalistai, galbūt ir pernelyg įkyrūs šeimos nariai”, – pridūrė Čilės universiteto ekspertas Clausas Behnas.
Vienybę suardys pinigai?
Iš 700 metrų gylio į viršų jau kelias savaites perduodami vaizdo įrašai lyg ir byloja, kad kalnakasiai jaučiasi puikiai.
Bet Čilės sveikatos apsaugos ministras Jaime’as Manalichas, tikinantis, kad šachtininkai yra vieningi ir dirba kaip komanda, vis dėlto pripažino, jog viršuje situacija gali iškart pasikeisti.
Netgi po to, kai visa kalnakasių grupė esą atmetė pasiūlymus duoti interviu ir raštu sutarė kartu rašyti knygą apie po žeme praleistas dienas.
Be to, šachtininkų vienybė gali būti apsimestinė.
Čilės dienraštis „El Mercurio” pranešė, kad 5 iš 33 kalnakasių iš pradžių buvo atskirti nuo likusių vyrų.
„Penki kalnakasiai buvo izoliuoti, nes kasykloje dirbo ne visu etatu, – teigė „El Mercurio” šaltiniai. – Jie net buvo įkūrę kitą stovyklą ir gyveno atsiskyrę.”
Kalnakasiai šių kalbų nekomentuoja – tai, kas vyko kasykloje pirmąsias 17 dienų, liks paslaptis. Vyrai davė tylos įžadus.
Stovykloje veikia ir kavinė
Prie kasyklos įkurtame palapinių miestelyje – vadinamojoje Vilties stovykloje, atvirkščiai, tylu nebūna niekada.
Stovykloje, per keliasdešimt dienų virtusioje tikrų tikriausiu miesteliu su visais patogumais, deginami laužai, meldžiamasi, šokama ir dainuojama.
Miestelyje pastatyti modernūs tualetai, veikia kavinė, kurioje galima pasirinkti iš keliolikos patiekalų. Įrengta netgi nedidelė mokykla.
Vis dėlto dabar, jau artėjant kalnakasių išlaisvinimui, jų žmonos ir draugės dažniausiai renkasi gražintis į vienoje palapinių įrengtą grožio saloną.
„Dėl Claudio turiu pasistengti atrodyti gražesnė nei kada nors anksčiau”, – šypsojosi C.Yanezo draugė Cristina Nunez, nusidažiusi plaukus raudonai. („El Mercurio”, „Reuters”, AP, LR)
Darbai beveik baigti
Parengiamieji šachtininkų gelbėjimo darbai jau beveik baigti. Pranešama, kad beliko sumontuoti gervę ir suktuvą bei atlikti bandymus.
Norėdami iki minimumo sumažinti nelaimingo atsitikimo galimybę, gelbėtojai jau anksčiau nusprendė viršutinę kanalo, kuriuo bus iškeliami kalnakasiai, dalį sutvirtinti plieno vamzdžiais.
Tikimasi, kad kalnakasiai į žemės paviršių specialioje kapsulėje po vieną bus ištraukti rytoj. Vieno žmogaus iškėlimo iš 700 metrų gylio operacija truks nuo 20 min. iki valandos.
Skelbiama, kad šachtininkai kartu su gelbėtojais jau sudarė sąrašą kalnakasių, kurie iš kasyklos bus iškelti pirmieji.