Nacionalinė geležinkelio bendrovė SNCF, kurios tik kas trečias
traukinys važiavo antradienį, nurodė, kad trečiadienį eismas taip
pat bus smarkiai trikdomas, nes darbininkai tikriausiai tęs streiką.
Paryžiaus visuomeninio transporto tinklo RATP antradienį jau
balsavo už streiko pratęsimą.
„Ši kova ne paskutinė, - profesinės sąjungos CFTC pirmininkas
Jacques'as Voisinas sakė po antradienį vykusių
demonstracijų. - Judėjimas tik stiprėja“.
Pasak profsąjungų ir policijos, pastarieji protestai
Prancūzijoje buvo didžiausi per anksčiau šiais metais
prasidėjusią kovą prieš reformą. Darbuotojų organizacijos
nurodė, kad šiose akcijose dalyvavo 3,5 mln., o policija - 1,23 mln.
žmonių.
Šie protestai taip pat buvo didžiausi Prancūzijoje nuo 1995
metų, kai mėnesį trukę neramumai smarkiai paveikė šalį ir
privertė tuometę dešiniąją vyriausybę atšaukti ankstesnę
pensijų reformą.
Pastarieji streikai ir demonstracijos buvo nukreiptos prie
prezidento Nicolas Sarkozy pasiūlytą pensijų
reformą, kurios svarbiausi straipsniai jau buvo patvirtinti anksčiau
šią savaitę.
Kai kurie apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad šiuose
protestuose pirmąkart dalyvavo studentai ir moksleiviai.
„Sarko, tu susimovei - jaunimas gatvėse“, - skandavo studentai,
žygiuodami kartu su profesinių sąjungų nariais ir jų šalininkais
jau ketvirtą kartą per pastarąjį mėnesį visoje šalyje
organizuotose demonstracijose prieš pensijų reformą.
Keleiviai susidūrė su dideliais vėlavimais, kai Paryžiaus Orly
oro uoste buvo atšaukta pusė, o Charleso de Gaulle'o ir mažesniame Bovė oro uoste - trečdalis
skrydžių.
Taip pat streikavo Eifelio bokšto darbuotojai, todėl
vienas iš pagrindinių turistų traukos centrų Paryžiuje buvo
uždarytas.
Prie protestų prisidėjo apie 400 šalies aukštųjų mokyklų
studentai, nurodė Švietimo ministerija. Kai kurie užbarikadavo savo
mokyklų duris plastikiniais šiukšlių konteineriais.
Vienuolikos iš 12 Prancūzijos žemyninėje dalyje veikiančių
naftos perdirbimo įmonių darbas buvo sutrikdytas dėl dvi savaites
besitęsiančio naftos terminalų darbininkų streiko, nukreipto
prieš reformas jų sektoriuje.
Dėl šių protestų Viduržemio jūros uostamiestyje Marselyje
įstrigo 56 tanklaiviai.
Reforma, dėl kurios pensinis amžius bus pavėlintas nuo 60 iki
62 metų, yra dabartinės dešiniosios vyriausybės lyderio,
siekiančio būti perrinktam antrai kadencijai 2012 metais, programos
kertinis akmuo. N.Sarkozy tvirtina, kad ši reforma reikalinga,
siekiant sumažinti Prancūzijos biudžeto deficitą.
Profsąjungos ir opozicijos politikai teigia, jog dėl šių
planų darbininkų pečius prislėgs per didelė našta.
Pirmadienį paskelbti viešosios nuomonės tyrimų bendrovės CSA
atliktos apklauso rezultatai rodo, jog 69 proc. prancūzų pasisako
už streikus, o 61 proc. palaikytų protesto priemones be aiškaus
galutinio termino.
„Nemanau, kad pralaimėjome mūšį kovoje dėl (visuomenės)
nuomonės“, - pensijų reformos architektas Ericas Woerthas
sakė per televiziją antradienio vakarą.
Reformos įstatymas priartėjo prie galutinio patvirtinimo,
Senatui atskirai balsuojant dėl kiekvieno jo straipsnio. Šie
svarstymai turėtų tęstis iki penktadienio, o vyriausybė tikisi,
kad reforma bus galutinai patvirtinta iki šio mėnesio pabaigos.
„Sustabdyti gyvenimą šalyje niekada nebuvo pagrindinis tikslas,
- profsąjungos CGT lyderis Bernardas Thibault sakė
per televiziją antradienio vakarą. - Tačiau tai gali tapti
vyriausybės užsispyrimo pasekme“.