Policija įsiveržė į Akropolio teritoriją pro vieną šoninį
įėjimą ir susigrūmė su dešimtimis protestuotojų, kurie laikėsi
įsikibę į tvorą, nesileisdami išvedami iš šio svarbaus turizmo
objekto Atėnų centre.
Vėliau policija panaudojo ašarines dujas, vaikydama prie
pagrindinio įėjimo susirinkusią minią, mėginant apsupti
protestuotojus.
Buvo sulaikytas mažiausiai vienas protestuotojas, o policija
palaipsniui laisvino Akropolio teritoriją, pasakojo AFP fotografas.
Laikinai priimtiems Kultūros ministerijos darbuotojams
atstovaujanti profsąjunga pradėjo Akropolio blokadą antradienį,
protestuojant prieš gresiantį 320 darbuotojų atleidimą, kai šio
mėnesio pabaigoje nustos galiojusios jų darbo sutartys.
Jie taip pat reikalauja, kad vyriausybė sumokėtų dvejus metus
vilkinamus atlyginimus, kurių bendra suma - penki milijonai eurų
(17,2 mln. litų) .
Protestuotojai ketino blokuoti Akropolį iki spalio 31 dienos.
Pagal terminuotas sutartis dirbančių Kultūros ministerijos
pareigūnų sąjungos pirmininkas Nikas Hasomeris anksčiau perspėjo pareigūnus nemėginti nutraukti blokados jėga.
„Visi mūsų bendradarbiai mus palaiko, todėl paminklas šiandien
nedirbs, kad ir kas nutiktų“, - jis sakė televizijai „Mega“.
Pagal trumpalaikes pratęsiamas sutartis dirbantys pareigūnai,
kurie skundžiasi, jog negali pasipriešinti etatų mažinimams,
dažnai uždaro Akropolį, reikalaudami darbo vietų apsaugos.
Graikija dar neišbrido iš precedento neturinčios biudžeto
įsiskolinimų krizės, dėl kurios prieš kelis mėnesius vos
išvengė valstybės bankroto.
Taupydama socialistų vyriausybė smarkiai apkarpė jai kurias
biudžeto išlaidas ir uždraudė priimti naujus darbuotojus
viešajame sektoriuje.
Graikijos kultūros viceministras sakė pasikalbėsiantis su
protestuotojais, tačiau pridūrė, kad vyriausybė nepažeidinės
galiojančių darbo įstatymų, kad jiems padėtų.
„Iki šiol atleisti tūkstančiai trumpalaikių darbuotojų, o
įstatymai galioja visiems, - viceministras Telemachas Hitiris sakė radijui „Flash“. - Negalime pažadėti
jiems neterminuotų sutarčių.“
Protestuoja ir prancūzai
Prancūzijos darbininkai trečią dieną iš eilės streikuoja, protestuodami dėl vyriausybės siūlomos pensijų sistemos reformos, o dėl jų veiksmų sutriko traukinių eismas ir sustiprėjo nerimas dėl galimo degalų stygiaus.Paryžiaus viešajame transporte beveik atkurtas įprastas darbo ritmas, kai dauguma autobusų ir metropoliteno traukinių vairuotojų grįžo į darbą.
Tačiau ketvirtadienį streikus tęsė nacionalinės geležinkelių įmonės SNCF ir naftos terminalų darbuotojai, kurie trikdo naftos perdirbimo įmonių veiklą.
Studentai visoje šalyje taip pat blokuoja arba kitaip trikdo savo aukštųjų mokyklų darbą. Viena didelė studentų sąjunga planuoja ketvirtadienio popietę surengti demonstracijas ir protestus prie pagrindinės Prancūzijos darbdavių asociacijos.
Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy konservatyvi vyriausybė siūlo padidinti išėjimo į pensiją amžių nuo 60 iki 62 metų, argumentuodama, jog tik šis būdas leis išgelbėti daugiau lėšų išleidžiančią negu surenkančią pensijų sistemą.
Pasipiktinę rumunai
Rumunijoje ketvirtadienį streikavo tūkstančiai finansų įstaigų
darbuotojų, palaikančių Finansų ministerijos darbuotojus, kurie
išvakarėse surengė demonstraciją tiesiog savo darbo vietose. Taip jie
išsakė nepasitenkinimą "diržų veržimosi politika", kurią vykdo
vyriausybė.
Vadovybė ragina grįžti į savo darbo vietas Finansų
ministerijos, medicinos, socialinio draudimo bei kitų įstaigų
darbuotojus, kurie ketvirtadienį nutraukė darbą, nes streikas beveik
visiškai paralyžiavo šalies Finansų ministerijos ir Mokesčių inspekcijos
darbą.
Rumunijos vyriausybė, vykdydama Tarptautinio valiutos
fondo rekomendacijas, ėmėsi griežtų biudžeto deficito mažinimo
priemonių, siekdama išgelbėti ekonomiką, kurią, pasak šalies premjero Emilio Boco, sudrebino sunkiausia krizė per pastaruosius 60
metų.
Profsąjungos, reaguodamos į šias priemones, rugsėjo 20 d.
pradėjo antivyriausybines protesto akcijas, reikalaudamos atsisakyti
antikrizinės programos, pagal kurią numatyta apkarpyti atlyginimus ir
pensijas, nutraukti socialines programas, sumažinti darbo vietų skaičių,
pailginti pensinį amžių ir kitos nepopuliarios priemonės. Derybos,
vykusios praėjusią savaitę tarp vyriausybės ir profsąjungų vadovų,
nedavė norimų rezultatų.
Spalio pabaigoje profsąjungos planuoja sukviesti į Bukarešto gatves iki 80 tūkst. streikuojančiųjų.