9,5 metro skersmens gręžimo mašinai įveikus paskutinius 1,5
metro uolienų, kalnakasiai iš abiejų pusių tunelio, kuris buvo
kasamas 15 metų, susitikę paspaudė vieni kitiems rankas, - tai
rodyta per televiziją. Abi tunelio pusės susijungė maždaug dviejų
kilometrų gylyje po kalnais.
Žiūrėkite reportažą.
„Čia, Šveicarijos Alpių širdyje vienas didžiausių
aplinkosaugos projektų kontinente tapo tikrove“, - pareiškė
Šveicarijos susisiekimo ministras Moritzas Leuenbergeris.
Dar anksčiau jis sakė, kad „Gotardo (tunelis) visada bus
įspūdingas ir grandiozinis paminklas, su kuriuo bus lyginami visi
kiti tuneliai“.
„Gotardo mitas bus sulaužytas trečią kartą. Mūsų protėviai
nuo Viduramžių stengėsi pasiekti, kad kalnas būtų praeinamas“, -
savo ruožtu Federalinės transporto valdybos direktorius Peteris
Fueglistaleris pareiškė laukusiems šios
įspūdingos akimirkos žurnalistams, kurie susirinko, kad galėtų
dalyvauti 12 val. 30 min. Grinvičo (15 val. 30 min. Lietuvos) laiku
prasidėjusioje tunelio užbaigimo ceremonijoje.
57 kilometrų ilgio Gotardo bazinis tunelis taps centriniu
elementu naujoje magistralėje, sujungsiančioje Europos šiaurės ir
pietryčių regionus. Geležinkelis, kurį planuojama atidaryti 2017
metais, turėtų sumažinti sunkvežimių ir lengvųjų automobilių
eismo intensyvumą centrinės Šveicarijos Alpėse.
Keleiviai galės nuvažiuoti iš Italijos šiaurinio miesto Milano
į Ciurichą greičiau nei per tris valandas, kai šiuo metu tokia
kelionė trunka apie keturias valandas. Per šį tunelį taip pat bus
patogiau nuvažiuoti į toliau šiaurėje esančią Vokietiją.
Tačiau 9,8 mlrd. Šveicarijos frankų (25 mlrd. litų)
kainuosiantį projektą šalis taip pat ryžosi įgyvendinti
paskatinta visuomenės susirūpinimo dėl didelės Alpių taršos,
kurią lemia intensyvėjantis automobilių tranzito srautas iš
kaimyninių šalių.
Tunelio viduryje vyksiančioje ceremonijoje dalyvauja apie 200
garbingų svečių. Ji taip pat tiesiogiai transliuojama Šveicarijos
televizijos ir stebima Liuksemburge susirinkusių Europos Sąjungos
(ES) šalių susisiekimo ministrų.
Dėmesio sulaukė ir kai kurie iš maždaug 2,5 tūkst. tunelio
statytojų. Daugelis jų tunelio kasimo darbų pabaigą švęs tiesiai
virš požeminės magistralės abiejų dalių sujungimo vietos
esančiame kalnų kaime Sedrune.
Kasant šį tunelį didelėje kaitroje ir drėgmėje išgręžta
ir išsprogdinta 13 mln. kubinių metrų uolienų. Atliekant šiuos
darbus iš viso žuvo aštuoni žmonės.
Gotardo tunelis pranoks 53,8 kilometro ilgio Seikan geležinkelio
tunelį, jungiantį Japonijos salas Honšiū ir Hokaidą, taip pat
ilgiausią pasaulyje požeminį automobilių kelią - 24,5 kilometro
ilgio Lerdalio tunelį Norvegijoje.
Šveicarija praėjusiame dešimtmetyje siekė įtikinti
skeptiškai nusiteikusias kaimynines šalis prisidėti lėšomis prie
jos ambicingų ir brangių Alpes kertančio geležinkelio planų.
Tačiau šie planai įgijo didesnį svorį, kai per 1994 metais
vykusį referendumą Šveicarijos piliečiai pritarė žaliųjų
pasiūlymui apriboti Alpėse sunkvežimių eismą, tuo pačiu
suvaržant didėjantį prekių tranzitą tarp ES šalių.
Trečiadienį paskelbti apklausos rezultatai byloja, kad
šveicarų nuomonė nuo to laiko nepasikeitė.
67 proc. respondentų pasisako už draudimą sunkvežimiams
važiuoti San Gotardo automobilių tuneliu, rodo apklausa, kurią
užsakė viena Alpių gamtos apsaugos lobistų organizacija.
Pastaraisiais metais Austrija, Prancūzija ir Italija ėmėsi
įgyvendinti du kitus įspūdingus geležinkelio tunelių statybos
projektus Alpių rytinėje ir vakarinėje dalyse.
Dvigubu Gotardo tuneliu kasdien galės važiuoti apie 300
traukinių. Kaip nurodo projekto vadovai, keleiviniai traukiniai šiuo
tuneliu galės skrieti iki 250 kilometrų per valandą greičiu.
Šiuo metu veikiančio pasenusio ir palyginti siauro 15 kilometrų
ilgio geležinkelio tunelio, iškasto aukščiau nei naujasis Sen
Gotardo kalnų perėjos pakraštyje, laidumas kur kas mažesnis, o
traukiniai juo važinėja perpus lėčiau.
Tačiau šis prieš 128 metus įrengtas tunelis savo laiku buvo
pasaulinis inžinerijos stebuklas, nors jo statyba nusinešė apie 200
darbininkų gyvybių.