Kanclerė A.Merkel sekmadienį pareiškė, kad multikultūralizmas (vok. multikulti) Vokietijoje žlugo. Anot jos, įsitikinimas, kad vokiečiai ir darbininkai iš užsienio gali „laimingai gyventi šalia“, pasirodė tesąs iliuzija.
„Mes apgaudinėjome save kurį laiką, kad jie nepasiliks. Bet tikrovė ne tokia“, - kalbėjo ji Krikščionių demokratų partijos jaunimui, turėdama galvoje vadinamųjų kviestinių darbininkų antplūdį, padėjusį šaliai greitai atsigauti po karo.
„Žinoma, vyravo tendencija „priimkime multikultūralizmo konceptą ir gyvenkime vieni su kitais laimingai“. Bet šis konceptas žlugo, ir žlugo visiškai“, - aiškino ji.
Kanclerei antrino Bavarijos žemės vadovas Horstas Seehoferis. Jis taip pat pareiškė, kad „multikultūralizmas yra miręs“, ir tikino, kad jo Krikščionių socialinės sąjungos partija įsipareigojusi saugoti vokiečių „Leitkultur“, t.y. „dominuojančią vokiečių kultūrą“.
A.Merkel teiginiai dar labiau išjudino ir taip įnirtingus debatus apie imigraciją. Pulkas politikų tvirtina, kad daug žmonių iš imigrantų bendruomenės, į kurią įeina apie keturis milijonus musulmonų, nesugebėjo integruotis į Vokietijos visuomenę. Ypač daug diskusijų sukėlė rugpjūtį išleista Thilo Sarrazino knyga, kurioje jis imigrantus kaltina dėl Vokietijos visuomenės žlugimo.
Kai kurie kritikai pastebi, kad imigracijos klausimu sugriežtėjęs kanclerės balsas tėra pastanga padidinti savo populiarumą. Apklausos rodo, kad daugumai vokiečių imigracija kelia nerimą. Valstybinės televizijos ARD penktadienį parodyti rezultatai atskleidė, kad tik aštuoni procentai vokiečių mano, jog imigrantai prisitaikė prie visuomenės. O Th.Sarrazino knyga toliau išlieka tarp perkamiausių knygų, nepaisant politikų pasipiktinimo, dėl ko jis turėjo palikti užimtas aukštas „Bundesbank“ pareigas.
Didžiausi Vokietijos laikraščiai taip pat nelieka nuošaly.
Dešiniosios pakraipos „Die Welt“ rašo:
„Niekas neturi nieko prieš imigrantus, kurie gyvena ir dirba tarp mūsų. Bet daug žmonių prieštarauja tiems imigrantams, kurie nori įvesti savo teisingumo sistemą. Imigracija reiškia priimti pasirinktos šalies tradicijas - ir taip pat gerbti tas tradicijas. Kas čia begyventų, turi priimti, kad nužudymas dėl garbės yra žmogžudystė. Kas to priimti nenori, privalo palikti šalį.“
„Dėl šios priežasties Angela Merkel ir Horstas Seehoferis yra teisūs sakydami, kad imigracija privalo turėti aiškius principus.“
Centro dešinės pažiūrų „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ rašo:
„Imigracijos spaudimas nėra priežastis žmonėms nukirsti savo šaknis. Kaip bebūtų, yra daugiau nei keletas, kurie nori imigruoti čia, į šalį, kurioje verta gyventi. Kas benorėtų čia atvykti, kas benorėtų vadinti šią šalį namais, turėtų būti priimti šiltai, neatsižvelgiant, iš kokios kultūros jie kilę.“
„Jų pasirinkta tėvynė yra pokyčių procese, bet imigrantai vis dar turi prisitaikyti prie savo naujų namų.“
Kairiųjų pažiūrų „Tageszeitung“ rašo:
„Neaiškus žodis „multikultūralizmas“, kilęs iš žaliųjų politikų, kaip Heineris Geissleris ar Danielis Cohnas-Benditas, kovos su ksenofobija, dabar akivaizdžiai yra išėjęs iš mados. Dabar „multikultūralizmas“ tėra konservatyvių politikų šmėkla. Jie rutiniškai kritikuoja šį konceptą, kai tik nori sukelti aplodismentus.“
„Merkel ir Seehoferis tęsią šią tendenciją. Vietoj „Multikulti“ jie pasisako už didesnę integraciją ar daugiau „Leitkultur“, nors šios sąvokos lygiai taip pat praradusios prasmę. Jų populistinės formuluotės skirtos atitraukti dėmesį nuo tikrų dilemų. Galų gale, Vokietijos ekonomika, pramonė ir FDP (A.Merkel koalicijos narė - red.) nori daugiau kvalifikuotų darbininkų iš užsienio.“
„The Financial Times Deutschland“ rašo:
„CSU lyderis Seehoferis ir CDU lyderė Merkel mano, kad gali atgauti rinkėjų paramą, naudodami šūkius iš devintojo dešimtmečio, kaip „Multikulti“ ir „Leitkultur“. Seehoferis save vaizduoja kaip kovotoją su nekontroliuojama imigracija. Bet iš tiesų imigracija jau seniai yra ribojama: kur kas daugiau turkų palieka šalį nei atvyksta. O Merkel praneša, kad „multikultūralizmas žlugo“, nors net žalieji nustoję vartoti šią sąvoką. Tačiau ji nieko nesako apie skubius ir kontroversiškus klausimus, pavyzdžiui, kaip imigracija turėtų būti reguliuojama.“
„Vadovaujant konservatoriams, kalbos apie „Leitkultur“ galėtų būti atmestos kaip vidinės partijos rietenos, jeigu neturėtų tokių rimtų pasekmių. Technologijų specialistas indas, inžinierius japonas, investuotojas kuveitietis nesikraustys į šalį, kurios valdžia kovoja su imigracija. Bet Seehoferis ir Merkel nemąsto taip toli į ateitį. Jie tik galvoja, kaip į jų pareiškimus bus reaguojama vietiniuose baruose.“