Atsakydami į klausimą, ką mano apie bendros Šiaurės
valstybės sukūrimą, 11 procentų respondentų šią idėją vertino
„labai palankiai“, o 31 procentas - „palankiai“, rodo Šiaurės
Tarybos užsakymu Oksfordo tyrimų instituto atlikto tyrimo duomenys.
Tačiau didžioji dauguma iš 1032 apklausos dalyvių vis tik gana
skeptiškai vertino tokią galimybę. Maždaug 40 procentų atsakė
esą „prieš“ tokią federaciją, o 18 procentų pasisakė net „labai
prieš“ ją.
Sujungus penkias šalis gautųsi 25 milijonų gyventojų turinti
federacija, kuri būtų dešimta pagal dydį išsivysčiusi pasaulio
valstybė, turinti kur kas didesnę politinę įtaką regione, kuriame
iki šiol didžiausia yra 9,3 mln. gyventojų turinti Švedija.
Apklausos rengėjai plačiau supažindino respondentus su galimu
valstybių sujungimo planu, pagal kurį Šiaurės šalys turėtų
„bendrą valstybės vadovą, bendrą užsienio politiką ir teisinę
sistemą, tačiau atskirus pusiau autonominius parlamentus“.
Tyrimas parodė, kad vyrai labiau linkę palaikyti federacijos
idėją nei moterys. Daugiausiai jai pritariančių yra Švedijoje ir
Islandijoje.
Pažymėdami priežastis, dėl kurių palankiai žiūri į bendrą
valstybę, respondentai išskyrė tai, kad federacija „leistų šalims
turėti didesnę įtaką tarptautiniame lygmenyje“, „Šiaurės šalys
turi bendrą kultūrą“ ir „tai sustiprintų valstybės gerovę“.
Bendros Šiaurės šalių federacijos priešininkai nurodė
„nacionalinio identiteto praradimą“, „vietinės demokratijos
netekimą“ ir „per daug didelius šalių skirtumus“.
Šiaurės šalių federacijos idėja pastaraisiais metais tapo
itin aktuali, turtingoms regiono valstybėms ieškant būdų, kaip
sustiprinti įtaką tarptautinėje arenoje ir pačioje Europos
Sąjungoje, kuriai priklauso Švedija, Danija ir Suomija.
Šį ketvirtadienį Islandijos sostinėje posėdžiaujanti penkių
šių šalių vadovų ir ministrų Šiaurės Taryba spręs bendrus
regiono klausimus ir problemas.
Apklausa buvo atliekama spalio 22 ir 27 dienomis. Jos metu
Švedijoje buvo apklausti 302 žmonės, Suomijoje - 201, Danijoje
-200, Norvegijoje - 200 ir Islandijoje -129 asmenys.