„Man, kaip ir kiekvienam, nesinori gyventi kalėjime, bet ir
nesinori mirti. Bet jeigu reikės, aš pasirengęs, mano tikėjimas
svarbesnis už gyvybę“, - sakė jis.
Nauja teismo nutartis bus paskelbta gruodžio 15 dieną.
Kaip pareiškė M.Chodorkovskis, „kaip baigsis šis procesas,
stebi milijonai akių“.
„Žmonės viliasi, kad šalis bus laisva, kur žmogaus teisės
nepriklausys nuo caro, valdžia priklausys nuo piliečių, o teismas
nuo teisės ir nuo Dievo, jeigu norite - nuo sąžinės. Aš tikiu:
taip bus, aš - neidealus žmogus, aš idėjos žmogus“, - sakė jis.
„Reikalo esmė - ne mes su Platonu (buvusiu tarptautinio
finansinio susivienijimo „Menatep“ vadovu). Reikalo esmė - viltis
daugeliui mūsų bendrapiliečių, kad teismas rytoj galės apginti
jų teises“, - pridūrė M.Chodorkovskis.
„Yra žmonių, kurie nori mus palikti kalėjime visam laikui ir to
neslepia. Bet kol kas jie pasiekia priešingą rezultatą. Iš mūsų,
paprastų žmonių, padarė kovos su savivale simbolį. Tačiau jiems
būtinas kaltinamasis nuosprendis, kad netaptų atpirkimo ožiais. Aš
viliuosi, kad teismas atlaikys jų psichologinį spaudimą“, -
pridūrė jis.
M.Chodorkovskis paragino pirmininkaujantį teisėją Viktorą
Danilkiną parodyti drąsos.
„Aš noriu, kad teismas mano šalyje taptų nepriklausomas, kad
mes nepaliktume savo vaikams paveldėti totalitarizmo pėdsakų. Visi
supranta, kad jūsų nuosprendis įeis į Rusijos istoriją“, - sakė
jis.
Kreipdamasis į teisėją M.Chodorkovskis sakė: Jūsų malonybe,
jūsų rankose kur kas daugiau nei du likimai.“
„Čia sprendžiamas likimas daugybės žmonių, tų, kurie
pasistatė namą, pasiekė laimėjimų ir nenori, kad tai atitektų
reideriams“, - pridūrė M.Chodorkovskis.
„Kažin, ar manimi patikės, jeigu pasakysiu, kad pavogiau visą
„Jukos“ priklausančių bendrovių naftą. Tai neįmanoma. Bet taip
pat niekas netiki, kad Maskvos teisme galimas išteisinamasis
nuosprendis „Jukos“ byloje. Tačiau aš noriu pasakyti apie viltį.
Viltis - svarbiausia gyvenime“, - sakė M.Chodorkovskis šypteldamas.
Kaip sakė teisiamasis, kai ?? amžiaus pabaigoje jis kūrė
„geriausią Rusijoje naftos bendrovę, darė tai, kuo šiandien
didžiuojasi „Rosneft“, gavusi viską iš „Jukos“, atsirado vilties,
kad sukrėtimų ir sumaišties laikotarpis praėjo“.
„Deja, ši viltis kol kas neišsipildė, bet ji gyva, gyva net
čia, teismo salėje, kai man jau beveik 50“, - sakė jis.
Pasak M.Chodorkovskio, „atėjus naujam prezidentui, daugeliui
piliečių taip pat atsirado vilties, bet neįmanoma taikstytis su
tuo, kad žmonės vadina save patriotais, o bijo visų pokyčių“.
„Reformų sabotažas - tai ne patriotizmas, o veidmainystė. Man
gėda žiūrėti, kaip kažkada gerbę save žmonės iškeičia savo
garbę į privilegijas ir išmaldas. Aš didžiuojuosi tuo, kad tarp
„Jukos“ darbuotojų per septynerius metus neatsirado tokių, kurie
pardavė savo sąžinę“, - pridūrė buvęs bendrovės vadovas.
M.Chodorkovskis pabrėžė, kad „šalis, kuri taikstosi su tuo,
kad jėgos biurokratija laiko kalėjimuose verslininkus, tai -
serganti šalis“.
„Valstybė, pasitikinti tik jėgos struktūromis, - serganti
valstybė. Jeigu viltis užges, kas išves šalį iš sąstingio?“, -
pažymėjo M.Chodorkovskis.
Jis sakė, kad prisimena 2003 metų spalį, „paskutinę savo
dieną laisvėje“.
„Praėjus kelioms savaitėms po arešto, man pranešė, kad
tuometis prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė: aš srėbsiu
balandą aštuonerius metus. Nuo to laiko praėjo septyneri metai.
Sprendžiant iš prokurorų kalbų - spjaukite į viską, duokite
jiems 14 metų. Manęs bijoti ėmė daugiau, o įstatymą gerbti -
mažiau. Jie net nepanaikino, kaip praėjusį kartą, jiems
trukdžiusių teismo aktų“, - sakė M.Chodorkovskis.
P.Lebedevas savo paskutinio žodžio teise nesinaudojo. „Aš noriu
pasakyti, jeigu yra sąžiningumas, - dievinu šį žodį, - tai
apskritai viskas lengva. Man šiame teisme paskutinio žodžio
nereikia, aš jo atsisakau. Aš pasakysiu jį kitoje vietoje“, - sakė
jis.
Esantieji salėje sutiko M.Chodorkovskio kalbą plojimais. Kai jis
baigė kalbėti, pradėjo skanduoti: „Laisvę“. Buvo skanduojama ir
tada, kai teisiamieji buvo vedami laiptais į konvojaus patalpas.