Etninių ir religinių kovų verpetas įtrauks Europą?

Jungtinėje Karalystėje dar praėjusiais metais šaknis įleidusi Anglijos gynybos lyga (AGL) plečiasi. Vienų smerkiami, o kitų sveikinami AGL tikslai – kovoti prieš integruotis atsisakančius musulmonus imigrantus – jau persikėlė per Lamanšo sąsiaurį.

Islamizmą iš Didžiosios Britanijos miestų gatvių siekiančios išguiti AGL veikla dabar jau ne tik britų saugumo pareigūnams kelia nemenką galvos sopulį.

Iš pradžių tik Anglijoje veikusi organizacija netrukus surado bendraminčių Škotijoje, Velse. Vėliau – Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse, gana pakankamai tolimoje Lenkijoje.

O praėjusį šeštadienį keliolika AGL narių mikroautobusu atvyko į Nyderlandų miestą Amsterdamą, kur jau „Europos gynybos lygos” vardu paskelbė palaikantys prieštaringai vertinamą šios šalies politiką Geertą Wildersą.

Nuo ko Europą gina žmonės, vienų vadinami principingais Senojo žemyno vertybių puoselėtojais, o kitų smerkiami kaip kraštutinių dešiniųjų partijų įrankiu gatvėje tapę chuliganai?

2009 metais įkurta AGL iš pradžių labiausiai pasižymėjo triukšmingais, bet negausiais žygiais po Anglijos miestų centrines gatves.

Demonstracijose dalyvaudavo vos keli šimtai žmonių.

Tačiau organizacija greitai išpopuliarėjo. Dabar į gatves jau išeina tūkstančiai. AGL vis dažniau minima ir Didžiosios Britanijos bei visos Europos žiniasklaidoje.

O ir protesto prieš, kaip teigia AGL lyderiai, radikalių islamo idėjų įsigalėjimą Anglijoje ir Europoje akcijos – vis nuožmesnės.

Rugpjūčio pabaigoje eitynės Bradforde, kuriame gyvena gausi musulmonų imigrantų iš Pietryčių Azijos bendruomenė, virto masinėmis muštynėmis.

Plytomis, buteliais bei dūminiais užtaisais apsiginklavę demonstracijos dalyviai susirėmė ir su policija, ir su žmonėmis, atėjusiais pasmerkti AGL veiklą.

Dar piktesnės riaušės įsiplieskė spalį Lesterio mieste, kur šimtai policijos pareigūnų nesugebėjo sutramdyti susirėmusių AGL aktyvistų ir jų priešininkų. Keliasdešimt žmonių buvo suimta.

Su rasizmu kovojančios organizacijos pakraupusios. AGL jos vadina kraštutinės dešinės judėjimu, skelbiančiu atvirą neapykantą Didžiosios Britanijos musulmonams.

AGL esą itin primena prieš du tris dešimtmečius šalyje veikusį Nacionalinį frontą – politinę partiją, kurios lyderiai pasisakė už baltųjų pranašumą ir abejojo istoriniais faktais apie holokaustą.

„Šis judėjimas puikiai naudojasi Didžiojoje Britanijoje stiprėjančia islamofobija”, – teigė antifašistinio žurnalo „Searchlight” redaktorius Graeme’as Atkinsonas.

„Vengdama tiesiai kalbėti nacistiniais terminais ir demonstruoti nacistinius simbolius, AGL savo tikslų siekia sėkmingiau nei kitos kraštutinių dešiniųjų organizacijos.

Panikuoti dėl AGL dar anksti, bet negalima užmerkti akių. Šis judėjimas ideologiškai yra itin nuodingas. Jis skaldo visuomenę”, – pridūrė G.Atkinsonas.

„AGL skaldo visuomenę? Na jau ne.

Sakyčiau, kaip tik vienija. Jie – šaunuoliai, nes kovoja su mūsų šaliai primetamu radikaliu islamu”, – „Lietuvos rytui” teigė Lesterio priemiesčiuose gyvenantis Kieranas McKeownas.

Šis 31 metų anglas nepriklauso nei AGL, nei nacionalistinei Didžiosios Britanijos nacionalinei partijai (BNP).

„Tačiau AGL veikla man patinka. Ne vien man – daugeliui žmonių, kuriuos piktina musulmonų imigrantų savivalė”, – dienraščiui teigė K.McKeownas.

Vyras pastebi tendenciją, kad „dabar jau šalies senbuviams reikia integruotis į imigrantų bendruomenę, o ne atvirkščiai”.

„Kada spėjo pasikeisti logika, kad būtent imigrantai turi įsilieti į šalies, į kurią jie atvyko, visuomenę?” – klausė K.McKeownas, iš šalies stebėjęs riaušėmis pasibaigusią AGL demonstraciją Lesteryje.

„Daug kas nenori veltis į susirėmimus, ypač – vyresni žmonės. Bet tikrai žinau, kad AGL veiklą palaiko labai daug anglų”, – „Lietuvos rytui” tvirtino pašnekovas.

„Vokietijoje daug turkų, bet jie nėra fanatikai. Prancūzijoje daug musulmonų iš Šiaurės Afrikos, tačiau jie irgi ramesni.

Tačiau Anglijoje yra begalė pakistaniečių, kurie yra agresyvūs ir radikalūs. Juk būtent iš Pakistano kilę teroristai surengė atakas Londone 2005-ųjų liepos 7 dieną”, – aiškino K.McKeownas.

Patys AGL lyderiai tikina, kad organizacija nėra rasistinė. Esą judėjimas kaip tik yra daugiakultūris.

Šios organizacijos tinklalapyje skelbiama: „Kviečiami visi. Mes nesame rasistai ar fašistai. Prisidėti prie mūsų gali visi, kurie vertina anglų vertybes ir integruojasi į anglišką visuomenę.”

„Mes pasisakome ne prieš musulmonus, o prieš džihadistus. Be to, tikrai nesame persmelkti nacizmo – kaip klasikinės kraštutinės dešiniosios grupuotės – ilgesio”, – „Lietuvos rytui” pridūrė vienas nenorėjęs prisistatyti AGL narys.

Vyro teigimu, nemažai AGL narių yra indų kilmės britai. O demonstracijoje Birmingamo mieste dalyvavo keli šimtai juodaodžių.

AGL interneto svetainėje taip pat pabrėžiama, kad vienas judėjimo lyderių Guramitas Singhas yra sikhas – Pakistane ir Vakarų Indijoje XV amžiuje susiformavusio sikhizmo tikėjimo atstovas.

Į kaltinimus nacistinės ideologijos propagavimu AGL atsako: „Mes atsiribojame nuo Adolfą (Hitlerį. – Red.) garbinančių neandertaliečių.”

Be to, organizacija nesutinka su kritika dėl antisemitizmo ar homofobijos.

Esą į AGL veiklą yra įsitraukę šimtai Anglijos žydų, o demonstracijose plevėsuoja Izraelio bei vaivorykštės spalvų LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) judėjimų vėliavos.

„Yra ir Ginkluotojų pajėgų lyga. Ją sudaro AGL remiantys kariai ir jūrininkai”, – sakė AGL atstovas spaudai Steve’as Simmonsas.

AGL deklaruojami tikslai panašūs į Nyderlandų politiko G.Wilderso. Judėjimas siekia, kad valdžia oficialiai uždraustų naujų mečečių statybą.

Be to, remiama iniciatyva uždrausti burkas – visą kūną dengiantį musulmonių rūbą.

Smerkiamas ir vadovavimasis šariatu – tradicine islamo teise nemusulmoniškose šalyse.

Šių metų vasarą Didžiojoje Britanijoje kilo pasipiktinimas, kai dienraščio „Daily Mail” tyrimas parodė, kad jau nemažoje šalies dalyje vartotojams tiekiamas pagal musulmonų ir judėjų tradiciją paruoštas maistas („halal” – pagal šariatą tai leidžiami dalykai ar veiksmai).

Pagal islamo ir judaizmo tradicijas mėsa turi būti ruošiama iš gyvulio, kuris buvo paskerstas neapsvaigintas vieninteliu pjūviu perrėžiant jam gerklę ir paliekant jį nukraujuoti.

Gyvūnų teisių gynėjai smerkia tokį nehumanišką gyvulių skerdimo būdą.

„Vienoje Lesterio mokyklų į valgiaraštį buvo įtraukta tokios skerdienos mėsa. Vaikų tėvų nuomonė niekam nerūpėjo, nors vos 3 proc. visų mokinių yra musulmonai”, – „Lietuvos rytui” teigė K.McKeownas.

Pagrindiniame AGL tinklalapio puslapyje puikuojasi užrašas: „Taikiai kovojame su radikaliu islamu.”

Tiesa, bent jau ši kova anaiptol nėra taiki.

Visose, išskyrus dvi, AGL demonstracijose kilo neramumų ir nebuvo išvengta areštų.

Panašiai Švedijoje veikia kraštutinė dešinioji Švedijos demokratų partija, Danijoje – populiarėjanti Liaudies partija. Su pastarosiomis artimai bendrauja ir AGL.

O neseniai AGL pavyzdžiu įkurta Prancūzijos gynybos lyga daugiausia sudaryta iš Paryžiaus futbolo klubo „Paris Saint Germain” aistruolių. Šie Prancūzijoje garsėja simpatijomis nacistų ideologijai.

Vis dėlto ekspertai dar nesiryžta AGL vadinti atvirai kraštutinių dešiniųjų judėjimu.

„Nuo tradicinės kraštutinės dešinės AGL ganėtinai toli. Ši organizacija veikiau primena Amerikos neokonservatorius”, – rašo tinklalapis „EUobserver”.

Tarsi sutikdama su palyginimu, AGL neseniai iš tiesų užmezgė ryšius su JAV sparčiai populiarėjančiu itin konservatorišku Arbatėlės judėjimu.

Šio judėjimo aktyvistė Pamela Geller, išgarsėjusi per audringus protestus dėl planų statyti musulmonų centrą netoli 2001 metais sugriautų bokštų dvynių Niujorke, neseniai susitiko su AGL aktyvistais.

Ir savo tinklaraštyje paskelbė: „Mūsų ir AGL tikslai – tokie patys. Turime skatinti tokias organizacijas, kurios kovoja su Vakarų islamizavimu.”

Neatmetama, kad Arbatėlės judėjimas, JAV gausiai finansuojamas turtingų konservatorių, gali padėti AGL išplėsti veiklą Didžiojoje Britanijoje, o gal ir visoje Europoje.

Nors Anglijos gynybos lygos (AGL) aktyvistai praėjusį šeštadienį Amsterdame ir paskelbė apie Europos gynybos lygos įkūrimą, anglų viešnagė Nyderlanduose nenusisekė taip, kaip jie tikėjosi.

AGL nariai į Amsterdamą atvyko pareikšti paramos Nyderlandų parlamentarui G.Wildersui, kuriam yra iškelta byla dėl rasinės neapykantos prieš musulmonus kurstymo.

Tačiau į Nyderlandus atvyko vos keliolika AGL aktyvistų. Šiuos prižiūrėjo maždaug 200 policijos pareigūnų.

Manoma, kad tai gali būti susiję su Amsterdamo antirasistinių organizacijų ketinimais smurtu sužlugdyti AGL demonstraciją.

Be to, ir pats G.Wildersas, sužinojęs, kad į Nyderlandus atvyksta AGL nariai, pareiškė atsiribojantis nuo šios organizacijos.

Šiandien islamas yra antra pagal populiarumą religija Jungtinėje Karalystėje – po krikščionybės.

Padidėjus imigracijai iš buvusių šalies kolonijų Azijoje, musulmonų skaičius Didžiojoje Britanijoje smarkiai išaugo. Dabar manoma, kad šalyje gyvena apie 2,4 mln. musulmonų. Veikia per 1,5 tūkst. mečečių.

Dauguma – daugiau nei 95 proc. Didžiosios Britanijos musulmonų gyvena Anglijoje ir Velse. Škotijoje ir Šiaurės Airijoje musulmonų suskaičiuojama vos kelios dešimtys tūkstančių.

Musulmonai Didžiojoje Britanijoje daugiausia kilę iš Pakistano, Bangladešo. Nemažai atvykusiųjų iš Artimųjų Rytų, Somalio, Malaizijos.

40 proc. Didžiosios Britanijos musulmonų gyvena Londone. Gausios musulmonų bendruomenės gyvena Birmingame, Mančesteryje, Bradforde, Lutone, Lesteryje, Slau.

Mohammadas (lietuviška islamo pranašo vardo forma – Mahometas. – Red.) yra vienas populiariausių naujagimių berniukų vardų Jungtinėje Karalystėje.

Šių metų sausį viena Didžiojoje Britanijoje surengta „Gallup” apklausa parodė, kad vos ketvirtadalis apklaustųjų yra „teigiamos nuomonės” apie musulmonus.