Pasak „Der Spiegel“, amerikiečiai tiksliai žinojo, su kuo turi
reikalų: kaip rašoma viename pranešime iš JAV ambasados, Gruzijos
vidaus reikalų ministras Vano Merabišvilis buvo vienas
„karingiausių“ politikų vyriausybėje Abchazijos klausimu.
Dėl šios priežasties Vašingtono pasiuntinys Kaukaze Matthew
Bryza gegužės 12 dieną Tbilisyje susitikęs su
V.Merabišviliu viską išdėstė labai aiškiai.
„M.Bryza įspėjo V.Merabišvilį, kad karas yra blogas
pasirinkimas Gruzijai“, - rašoma viename paskelbtų diplomatinio
susirašinėjimo pranešimų. Pasiuntinys pabrėžė, kad karas
„sužlugdys bet kokias Gruzijos galimybes įstoti į NATO ir ji neteks
vertingos paramos Vašingtone bei Europos sostinėse“.
Kaip rašo „Der Spiegel“, 2008 metų vasario 11 dieną JAV
diplomatinė atstovybė Maskvoje įspėjo Vašingtoną žodžiais,
kuriuos pasakė Rusijos užsienio reikalų viceministras: Kosovo
siekis tapti nepriklausoma valstybe, kuriam pritaria JAV, „sukurs
precedentą“.
Šie žodžiai neabejotinai buvo pasakyti turint omenyje du
separatistinius Gruzijos regionus - Pietų Osetiją ir Abchaziją.
Po dviejų savaičių JAV ambasada Maskvoje tiesiogiai įspėjo apie gresiantį Rusijos ir Gruzijos karą. Ji išsiuntė pranešimą,
kuriame teigiama, jog būtina spausti ne tik Maskvą, bet ir Tbilisį.
„Turime lygiai taip pat laikyti Gruziją sutelkusią dėmesį į
jėgos panaudojimo nepriimtinumą bei pavojus“, - rašoma pranešime.
Tačiau tuometis JAV prezidentas George'as W. Bushas ir valstybės sekretorė Condoleezza Rice toliau besąlygiškai rėmė Gruziją. Toks politinis kursas
padrąsino Gruzijos vadovą Michailą Saakašvilį: jis buvo tikras,
kad Vašingtonas įsikiš, jei padėtis taps pavojinga.
Padedamas Jungtinių Valstijų jis stiprino karinius pajėgumus.
M.Saakašvilis taip pat grasino ir žarstė pažadus, siekdamas
priversti paklusti separatistines respublikas. Tačiau jo pastangos
nedavė rezultatų.
Tokia buvo padėtis, kai Vašingtono pasiuntinys Kaukaze M.Bryza
2008 metų gegužę susitiko su vidaus reikalų ministru
V.Merabišviliu ir pasisiūlė tarpininkauti derybose su Abchazijos
vyriausybe. Kiek anksčiau M.Bryza Juodosios jūros pakrantėje
pietavo su Abchazijos užsienio reikalų ministru. Amerikietis buvo
tikras, kad galėtų sėkmingai atlikti tarpininko vaidmenį.
Tačiau V.Merabišviliui nepatiko JAV diplomato pasiūlymai. Jis
pareiškė, kad Gruzija per derybas visiems laikams prarastų
Abchaziją. Remiantis amerikiečių parengtu susitikimo protokolu,
ministras jame nekalbėjo apie karą, tačiau pranešimas nepalieka
jokių abejonių, kad gruzinai rengiasi pradėti karinį konfliktą.
Po maždaug dviejų mėnesių, likus kelioms dienoms iki karinio
konflikto pradžios, Valstybės departamentas gavo konfidencialų
pranešimą iš ambasados Maskvoje, kuriame buvo rašoma, kad rusai
taip pat žino, jog M.Saakašvilis linksta prie sprendimo pradėti
karą.
„Rusija turėjo žvalgybinės informacijos, rodančios, kad
Gruzija ketina pradėti „reikšmingus karinius veiksmus“, - rašoma
pranešime.
Netrukus Pietų Osetijos ir Gruzijos pasienyje prasidėjo
susišaudymai. Vis dėlto tai tebuvo pavieniai apsikeitimai ugnimi.
JAV ambasadorius Tbilisyje Johnas Tefftas stengėsi įtikinti prezidentą M.Saakašvilį nenaudoti jėgos.
„Ambasadorius ragino užsienio reikalų ministrą ir gynybos
viceministrą išlaikyti rimtį, nereaguoti pernelyg jautriai ir
nebloginti padėties“, - rašoma viename pranešimu.
Tačiau buvo jau per vėlu.
Rugsėjo 7-osios vakarą M.Saakašvilis apsisprendė nepaisyti
jokių įspėjimų. Prezidentas įsakė pulti Pietų Osetijos
sostinę. Iš gruzinų reaktyvinė artilerija apšaudė Cchinvalį.
M.Saakašvilio artilerija net apšaudė rusų karinę bazę, kur žuvo
karių.
Rugpjūčio 8-osios rytą, 10 val. 05 min., J.Tefftas išsiuntė
pranešimą Vašingtonui, kuriame pareigūnai informuojami, kad
M.Saakašvilis patikino ambasadorių, jog „dabar Gruzija kontroliuoja
beveik visą Pietų Osetiją, taip pat ir Cchinvalį“.
Ambasadorius buvo suklaidintas gruzinų pareigūnų, kai savo
pranešime Vašingtonui rašė: „Visi turimi įrodymai patvirtina
M.Saakašvilio pareiškimą, kad šis mūšis nebuvo pirminė Gruzijos
intencija“.
Toliau ambasadorius argumentuoja: „Cchinvalio puolimas buvo
pradėtas tik tuomet, kai Pietų Osetijos artilerija apšaudė
gruzinų kaimus“.
Tačiau tai buvo melas, ir M.Saakašvilui vėliau teko tai
paneigti.
Rugpjūčio 8 dienos rytą į konfliktą įsikišo Rusija, stojusi
į Pietų Osetijos pusę. Kitą dieną JAV valstybės departamentui
išsiųstame įslaptintame pranešime nurodoma, kad Rusijos oro
pajėgos bombarduoja Gruzijos pajėgų pozicijas.
„Ambasada Tbilisyje praneša, kad Gruzijos priešlėktuvinės
gynybos ištekliai išsekinti, todėl jų pajėgos pažeidžiamos
Rusijos atakų iš oro“, - rašoma dokumente.
Anksčiau M.Saakašvilis dar kartą sumelavo JAV ambasadoriui -
akivaizdžiai siekdamas užsitikrinti Vašingtono paramą.
J.Tefftas asmeniškai apie tai rašė: „Prezidentas Saakašvilis,
paskambinęs vėlyvą rytą, sakė, kad rusai ketina užimti Gruziją
ir įdiegti naują režimą. Jie nesustos atsiėmę Pietų Osetiją ir
judės į Tbilisį“.
Tačiau iš tikrųjų Rusijos generalinis štabas neplanavo
užimti Gruzijos sostinės.
Po dviejų dienų Rusijos pajėgos užėmė Pietų Osetiją ir
peremė Gruzijos oro erdvės kontrolę, o rugpjūčio 12 dieną jų
sausumos pajėgos buvo už maždaug 50 kilometrų nuo Tbilisio.
J.Tefftas rugpjūčio 10 dieną išsiuntė Vašingtonui kitą
pranešimą: „Gruzinai praeitą naktį patyrė siaubingų nuostolių
(skaičiuojamų tūkstančiais)“.
Ambasadorius nurodė, kad M.Saakašvilio generolai jau kaltina
dėl šio fiasko amerikiečius: „Gruzijos kariškiai asmeniškai
išreiškė didelį nusivylimą JAV ir Vakarais, kurie nesuteikė
daugiau pagalbos per Rusijos puolimą“.
Žuvusieji nebuvo skaičiuojami tūkstančiais, tačiau per
įnirtingus susišaudymus žuvo per 800 žmonių, o Gruzijos
pareigūnai vėliau kelis mėnesius stengėsi nuslėpti savo
atsakomybę dėl šio karo.