Po derybų maratono, kuris užsitęsė iki vidurnakčio,
susitikimo dalyviai paskelbė deklaraciją, kurioje patvirtinami ESBO
principai. Tačiau pastangas parengti ambicingesnį baigiamojo
pareiškimo tekstą sužlugdė aštrūs nesutarimai dėl vykstančių
konfliktų.
„Gaila, kol kas nepavyko sutarti dėl visapusio veiksmų plano“, -
sakė vienas Europos Sąjungos (ES) diplomatas per baigiamąjį
posėdį, kurį temdė garsiai reiškiamas nusivylimas ir dalyvių
vieni kitiems žeriami kaltinimai.
Diplomatai sakė, kad pastangas pasiekti susitarimą sužlugdė
kivirčai dėl separatistinių Gruzijos regionų, Kalnų Karabacho,
dėl kurio nesutaria Armėnija ir Azerbaidžanas, taip pat dėl
Padniestrės, kuri vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo
Moldovos.
Pasaulio lyderiai susitikime, kuris vyko prabanga tviskančioje
naujoje Kazachstano sostinėje Astanoje, pripažino, kad pastaraisiais
metais ESBO vis sunkiau sekasi įgyvendinti savo pagrindinį tikslą -
užkirsti kelią konfliktams Europoje ir buvusios Sovietų Sąjungos
respublikose.
ESBO, vienijanti 56 valstybes, veikia vadovaudamasi konsensuso
principu, o tai reiškia, kad bet kuri jos narė turi teisę vetuoti
baigiamąjį pareiškimą.
Tai, kad lyderiams nepavyko susitarti dėl „Astanos veiksmų
gairių“ (Astana Framework for Action“ - dokumento, turėjusio
vainikuoti šį susitikimą, yra skaudus smūgis Kazachstano
prezidentui Nursultanui Nazarbajevui, kurio šalis šįmet
pirmininkauja ESBO.
N.Nazarbajevas, kuris Kazachstanui vadovauja nuo 1990 metų, kai
šalis tapo nepriklausoma, iki vėlyvo vakaro tęsė dalyvių
diskusijas, siekdamas, kad pirmasis ESBO viršūnių susitikimas nuo
1999 metų derybų Stambule būtų užbaigtas bent kiek rimtesniu
pareiškimu.
Nepripažindamas nesėkmės N.Nazarbajevas dalyvių parengtą
deklaraciją vadino „istorine“ ir sakė, kad ji „suteiks mūsų
piliečiams geresnio gyvenimo viltį“. Tačiau vėliau surengtoje
spaudos konferencijoje jis visgi pripažino, kad diskusijos buvo
„audringos“.
Svarbiausiu kliuviniu tapo reikalavimas baigiamajame pareiškime
paminėti Gruziją, kuri 2008 metais kariavo su Rusija dėl dviejų
separatistinių savo regionų, kuriuos Maskva pripažįsta kaip
nepriklausomas valstybes.
ES diplomatas sakė, kad Bendrija nepakeis savo pozicijos dėl
Gruzijos teritorinio vientisumo ir nepripažins separatistinių Pietų
Osetijos ir Abchazijos respublikų nepriklausomybės.
Vienas amerikiečių diplomatas sakė, kad Vakarų valstybės
nesutiks su tokiu veiksmų planu, kuriame neskiriamas reikiamas
dėmesys neišspręstiems konfliktams Gruzijoje, Moldovoje ir Kalnų
Karabache.
Faktą, kad viršūnių susitikimą Astanoje temdė rimti
nesutarimai tarp Vakarų šalių ir Rusijos, ypač Gruzijos klausimu,
patvirtina vieno rusų diplomato žodžiai, kad derybos žlugo dėl
kai kurių valstybių narių „ideologinio požiūrio“.
„Negalime pamiršti atsakomybės tų šalių, dėl kurių veiksmų
tarptautinėje arenoje ESBO tampa politinių preferencijų įkaite“, -
sakė rusų diplomatas ir paneigė, kad Maskva turi „kažkokią
slaptą darbotvarkę“.
Susitikimą taip pat apkartino karingos ilgamečių priešininkų
Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano ir Azerbaidžano vadovo Ilhamo
Aliyevo kalbos, kuriose jie kaltino vienas kitą
sabotuojant derybas dėl Kalnų Karabacho problemos sureguliavimo.
Dauguma įtakingiausių susitikimo dalyvių, tarp jų JAV
valstybės sekretorė Hillary Clinton ir Vokietijos
kanclerė Angela Merkel, iš derybų išvyko po pirmos diskusijų
dienos, antradienį.
Išvykusiems valstybių vadovams rengiant baigiamąją
deklaraciją atstovavo diplomatai.
N.Nazarbajevas atliko sėkmingą manevrą, pritraukęs dešimtis
pasaulio lyderių į naująją ir iki šiol didesnio tarptautinio
dėmesio nesulaukusią naująją šalies sostinę Astaną, kur
prabanga tviska nauji statiniai, atrodo, išaugę iš niekur vėjų
pustomoje stepių platybėje.
Po didžiulio populiarumo sulaukusios 2006-ųjų komedijos apie
nevykėlį žurnalistą iš Kazachstano Boratą, kurią vietos
valdžia uždraudė rodyti kino teatruose, paskelbusį ją
įžeidžiančia šalį, šis viršūnių susitikimas buvo puiki proga
šiai Vidurinės Azijos valstybei parodyti savo modernų veidą.
Tačiau sprendimą rengti susitikimą Kazachstane griežtai
kritikavo kai kurių aktyvistų, tvirtinančių, kad šalis, kurios
valdžia kaltinama teisių suvaržymais, yra netinkama vieta tokiems
renginiams.