Šiuo metu 27 valstybes vienijanti Bendrija susiduria su išties
bauginančiais iššūkiais: jai tenka spręsti euro zonos skolų
krizę, romų mažumos integracijos problemas ir vesti sunkias derybas
dėl ES ilgalaikio biudžeto.
Tačiau, kaip neseniai pareiškė Vokietijos vyriausybė,
Vengrijai, kurios valdžia virtine prieštaringai vertinamų reformų
išprovokavo susierzinimą tiek šalies viduje, tiek užsienyje, „teks
ypatinga atsakomybė už visos Bendrijos įvaizdį pasaulyje“.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas atėjo į valdžią balandį,
kai jo centro dešinės pakraipos partija „Fidesz“ per rinkimus
užsitikrino dviejų trečdalių daugumą parlamente, suteikiančią
vyriausybės vadovui galias keisti įstatymus ir netgi konstituciją.
47 metų V.Orbanas nedelsė ir pasistengė, kad jo artimi
politiniai sąjungininkai būtų paskirti į beveik visus svarbiausius
valdžios postus, įskaitant prezidento, kurį užėmė Palas
Schmittas.
2008 metų pabaigoje Vengrija buvo atsidūrusi prie bankroto
slenksčio, tačiau šalį išgelbėjo 20 mlrd. eurų finansinė
pagalba, kurią suteikė ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Mainais už šią pagalbą Budapeštas pasižadėjo, kad biudžeto
deficitas, kuris 2006 metais sudarė daugiau nei 9 proc. bendrojo
vidaus produkto (BVP), 2011-aisiais nesieks 3 proc. BVP.
Tačiau problema yra tai, kad rinkėjai atvėrė kelią V.Orabanui
ateiti į valdžią suvilioti jo pažadų sumažinti mokesčius,
todėl jam teko ieškoti kitų būdų, kaip užkaišyti biudžeto
skyles.
Jis nurodė nacionalizuoti Vengrijos privačių pensijų fondų
sukauptas lėšas ir apmokestino vadinamaisiais krizės mokesčiais
tokius sektorius kaip bankininkystė, telekomunikacijos, energetika ir
mažmeninė prekyba.
Tuo tarpu ES ir TVF tvirtina, kad šie žingsniai pagal savo
pobūdį yra per daug trumpalaikės priemonės.
Vis dėlto bene daugiausiai abejonių dėl Vengrijos tinkamumo
ateinantį pusmetį pirmininkauti Bendrijai kilo po to, kai šalis
nusprendė įgyvendinti didelio masto žiniasklaidos reformą.
Ji, be kita ko, numato, kad bus sukurta nauja priežiūros
institucija, kuri kontroliuos žiniasklaidos turinį ir skirs baudas
už nustatytų taisyklių pažeidimus.
Institucijai vadovaus V.Orbano partijos „Fidesz“ nariai ir ji
turės teisę tikrinti žiniasklaidos atstovų aparatūrą ir
dokumentus, taip pat priversti žurnalistus atskleisti savo
informacijos šaltinius, jei ta informacija susijusi su nacionaliniu
saugumu.
Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) griežtai
sukritikavo šį įstatymą ir pavadino jį keliančiu pavojų
žiniasklaidos laisvei. Atviros kritikos už šią reformą Vengrijai
pažėrė ir Europos Parlamentas bei tokios šalys kaip Vokietija.
Bene rimčiausias iššūkis, kuris laukia Vengrijos jai stojus
prie ES vairo, bus euro zonos skolų krizė.
Vadovaujant Budapeštui taip pat bus pradėtos itin keblios
derybos dėl būsimo ES biudžeto 2014-2020 metų laikotarpiui. Dėl
biudžeto neabejotinai laukia sunkus mūšis, kuriame ietis surems
turtingosios valstybės, tokios kaip Didžioji Britanija, Prancūzija
bei Vokietija, ir skurdesnės rytinės Bendrijos narys.
Dar vienas nesutarimus kurstantis klausimas bus vadinamosios
Šengeno zonos, kur piliečiai gali keliauti be pasų, plėtra.
Rumunija ir Bulgarija, kurias remia Vengrija, viliasi prie
Šengeno erdvės prisijungti 2011 metų kovą, tačiau Prancūzija ir
Vokietija nusprendė blokuoti jų įstojimą, nes mano, kad šalys dar
tam nepasirengusios.
Vienas rimčiausių renginių per Vengrijos pirmininkavimo
Bendrijai laikotarpį bus antrasis Rytų partnerystės programos
viršūnių susitikimas, kuris gegužę vyks Budapešte.
Šios 2009 metais pradėtos iniciatyvos tikslas - stiprinti
ekonominius ir politinius ryšius tarp ES ir šešių buvusių
sovietinių respublikų: Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos,
Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos.
Vengrija taip pat tikisi suteikti postūmį Kroatijos pastangoms
prisijungti prie ES.
Vienu iš Budapešto pirmininkavimo prioritetų taip pat bus romų
mažumos integracijos problemos.
Tai labai opus klausimas, ypač Prancūzijai, sulaukusiai
griežtos Briuselio kritikos už prievartinį romų išsiuntimą iš
šalies, taip pat Vengrijai, kur pastaraisiais metais buvo surengta
virtinė kruvinų atakų prieš romų bendruomenės atstovus.
