Politinė krizė kilo labai sudėtingu metu, kai Pakistanui tenka
kovoti su ekonomikos nuosmukiu, praėjusių metų viduryje šalį
nusiaubusių katastrofiškų potvynių, nuo kurių nukentėjo 21 mln.
žmonių, pasekmėmis, taip pat Talibano ir „al Qaeda“ kovotojais,
radusiais prieglobstį šalies šiaurės vakariniuose rajonuose prie
sienos su Afganistanu.
Vieningasis nacionalinis judėjimas (MQM) apie pasitraukimą iš
federalinės vyriausybės paskelbė sekmadienį, praėjus kelioms
dienoms po to, kai atsistatydino du jo ministrai.
MQM nusprendė nutraukti derybas su pagrindine valdančiąja
Pakistano liaudies partija (PPP), kuri stengėsi įtikinti judėjimą
likti koalicijoje.
Po šio MQM žingsnio administracija, kuri atėjo į valdžią
prieš mažiau nei trejus metus, neteko daugumos parlamente ir
atsidūrė prie žlugimo slenksčio. Vyriausybei teks atsistatydinti,
jei opozicijai pavyks suvienyti jėgas ir per balsavimą pareikšti
jai nepasitikėjimą.
Ministras pirmininkas Yousufas Raza Gilani per pokalbį su žurnalistais stengėsi atrodyti ramus dėl kabineto
ateities.
„Vyriausybė nežlugs“, - patikino jis.
„Aš buvau išrinktas vienbalsiai. Visos Nacionalinės Asamblėjos
partijos balsavo už mane. Palaikome kontaktus su visomis partijomis“,
- sakė Y.R.Gilani, leisdamas suprasti, jog jau vedamos užkulisinės
derybos dėl galimybės suformuoti naują koaliciją.
Netekusi 25 MQM įstatymų leidėjų paramos, PPP koalicija 342
vietų parlamente kontroliuoja 160 vietų. Iki 172 vietų daugumos jai
trūksta 12 vietų.
Dabar visų dėmesys krypsta į pagrindinę opozicinę partiją -
buvusio premjero Nawazo Sharifo vadovaujamą
Pakistano musulmonų lygą. Be jos paramos nebus įmanoma pareikšti
nepasitikėjimo vyriausybei.
Tačiau politologas Hasanas Askari sakė
abejojantis, kad parlamentas greitai balsuotų dėl nepasitikėjimo
Y.R.Gilani kabinetu.
Pasak jo, atrodo, kad N.Sharifas nelinkęs skubėti nuversti
vyriausybę ir prisiimti atsakomybę už šalį alinančias krizes.