Penktadienį Briuselyje vykusiame aukšto lygio ES diplomatų
susitikime Roma užginčijo pasiūlymus uždrausti atvykti į
Bendriją A.Lukašenkai ir Baltarusijos pareigūnams, susijusiems su
opozicijos kandidatų, už demokratiją pasisakančių demonstrantų
ir niekuo dėtų praeivių mušimus ir areštus po gruodį vykusių
prezidento rinkimų.
„Šiuo atžvilgiu jie gana vieniši, - sakė vienas ES
diplomatijos šaltinis, turėdamas omenyje Italijos atstovus. - Jų
tradicinis argumentas - jog tokios sankcijos niekada nebūdavo
veiksmingos ir kad svarbu išlaikyti atvirus (bendravimo) kanalus,
netgi su „blogiečiais“.
Kitas ES diplomatas pareiškė: „Susitikimo dalyviai nusprendė,
kad yra trys prioritetai: išlaisvinti politinius kalinius,
padrąsinti pilietinę visuomenę ir pasirūpinti, kad žmonės, kurie
galimai įvykdė nusikaltimus, būtų kažkaip nubausti. Tačiau
svarstant kaip tai padaryti jaučiamas tam tikras darnumo stygius“.
„Italija labiausiai užsispyrusi (prieš sankcijas), tačiau esama
ir kitų, kurios elgiasi atsargiau... - Ispanija, Portugalija, -
pridūrė šaltinis. - Vokietija, Lenkija, Švedija ir Jungtinė
Karalystė sako: „Taip, mes smarkiai stengėmės kurti dialogą su
Baltarusija. Tačiau dabar taip pat turime reaguoti griežtai.“
ES diplomatai toliau svarstys sankcijų klausimą ir asmenų,
kuriems ketinama uždrausti išduoti Bendrijos vizas, sąrašą
žemesnio lygio susitikimuose, kurie vyks Briuselyje kitą savaitę.
Galutinis sprendimas bus paskelbtas po dešimties dienų arba per ES
užsienio reikalų ministrų susitikimą sausio 31 dieną.
Kad sankcijos prieš Baltarusiją įsigaliotų, joms turi pritarti
visų 27 ES šalių vyriausybės.
Italijos URM penktadienio vakarą šio klausimo komentuoti dar
negalėjo.
Tačiau Roma anksčiau taip pat laikėsi Minskui draugiškos
krypties. Pernai spalį italų diplomatai argumentavo, kad ES turėtų
visam laikui atšaukti A.Lukašenkai paskelbtas sankcijas, užuot
laikinai jas įšaldžiusi.
2009 metais Roma vienintelė iš Bendrijos sostinių ištiesė
raudoną kilimą per A.Lukašenkos vizitą. Tai pačiais metais
Italijos premjeras Silvio Berlusconi apsilankė
Minske.
2006 metais Italija taip pat mėgino priešintis ES paskelbtiems
dideliems muitams, kuriais Baltarusiją siekta nubausti už
profsąjungų persekiojimą.
Anksčiau šią savaitę Vengrijos užsienio reikalų ministras
Janosas Martonyi ir Švedijos diplomatijos vadovas
Carlas Bildtas paragino ES imtis naujų sankcijų, o
C.Bildtas sakė „EUobserver“, kad šis žingsnis „neišvengiamas“.
Vengrijos ambasadorius Minske Ferencas Kontra taip pat ragino
Baltarusiją leisti ES diplomatams aplankyti areštuotus kandidatus į
prezidentus, kad būtų galima patikrinti suimtųjų sveikatos
būklę.
Šį pareiškimą Bendrijai pirmininkaujanti Vengrija padarė ES
vardu, nes Europos išorės veiksmų tarnyba (European External Action
Service, EEAS) kol kas neturi ambasados Baltarusijos sostinėje.
Tačiau į Budapešto raginimą jokios reakcijos kol kas nesulaukta.
Šimtų suimtųjų buvimo vieta iki šiol nežinoma, taip pat
baiminamasi dėl kai kurių opozicijos veikėjų saugumo.
Pavyzdžiui, 64 metų opozicijos kandidatas į prezidentus
gruodžio 19 dieną kaukėtų vyrų buvo sumuštas iki sąmonės
netekimo, o po kelių valandų paimtas iš ligoninės civilius
drabužius vilkėjusių saugumo pareigūnų.