Vyrai ir moterys pradėjo tvarkingai rikiuotis skirtingose eilėse
tuojau po vidurnakčio, trokšdami tapti vienais iš pirmųjų,
pareiškusių savo valią, ar neturtingas pietinis regionas turėtų
galutinai atsiriboti nuo Chartumo valdžios, užbaigiant penkis
dešimtmečius trukusį pilietinį konfliktą.
Balsavimo apylinkės atsidarė 8 val. vietos (7 val. Lietuvos)
laiku. Septynias dienas truksiančio referendumo, kuris yra daug
dešimtmečių trukusio karo ir šešerių taikos metų kulminacija,
pradžia buvo išties jaudinanti: moterys šaukdamos sveikino
kiekvieną į urną įmestą balsalapį.
Kai kurie žmonės savo poziciją išreiškė vilkėdami
marškinėlius su užrašais, reikalaujančiais nepriklausomybės
Pietų Sudanui.
Daugelis vilkėjo vakarietiškus kostiumus ir ryškiaspalves
gėlėtas sukneles, paprastai apsirengiamas tik einant į bažnyčią
šiame krikščioniškame regione. Ne mažesnis entuziazmas buvo
rodomas dėl tikėtino atsiskyrimo nuo šiaurės, kurioje dauguma
gyventojų yra musulmonai arabai.
Pietų Sudano lyderiai ragino rinkėjus masiškai balsuoti
pirmąją referendumo dieną.
2005 metais sudarytoje taikos sutartyje nurodoma, kad referendumas
bus laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvaus bent 60 proc. registruotų
rinkėjų. Jo rezultatą lems paprasta dauguma.
Referendumo organizacinio komiteto vadovas Chanas Reecas džiūgavo dėl žmonių antplūdžio pirmosiomis balsavimo
valandomis.
„Jie dainuoja ir šoka - tokios dienos Pietų Sudano žmonių
istorijoje dar nebuvo“, - pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP.
Pietų Sudane turi teisė balsuoti 3,75 mln. piliečių, o dar
apie 11 tūkst. žmonių gali balsuoti Sudano šiaurėje, daugiausiai
sostinėje Chartume.
Daugiau nei du dešimtmečius tarp šių regionų vyko pilietinis
karas, nusinešęs apie du milijonus žmonių gyvybių, o dar 4 mln.
privertęs palikti savo namus.
Antradienį naftos turtingo pietinio regiono sostinėje Džuboje
apsilankęs Sudano prezidentas Omaras al Bashiras sakė: „Aš asmeniškai liūdėsiu, jei Sudanas bus padalytas. Tačiau
tuo pat metu būsiu laimingas, jei Sudane tarp abiejų regionų
įsivyraus taika“.
„Sveikinsiu jūsų sprendimą, net jei tai bus sprendimas
atsiskirti“, - pridūrė jis.
Musulmonų dominuojamos Šiaurės ir pietinio regiono, kuriame
gyvena daugiausia juodaodžiai, santykių istorija paženklinta
smurto, pradedant vergija, kolonijiniu laikotarpiu ir baigiant
nūdiena.
Religiniai skirtumai ir valdžios sutelkimas Chartume buvo
pagrindiniai veiksniai, kurstę nesantaiką nuo 1956 metų, kai
Sudanas tapo nepriklausomas.
1920-1947 metais abu regionai buvo atskirai administruojami britų
kolonijinių valdytojų. Tuo laikotarpiu buvo suvaržytas žmonių
judėjimas tarp regionų, o Pietuose buvo skatinamas krikščionių
misionierių darbas ir anglų kalbos vartojimas.
Pirmasis pilietinis karas tarp Šiaurės ir Pietų kilo likus
keliems mėnesiams iki nepriklausomybės paskelbimo ir vyko iki 1972
metų.
Pietiečiai vėl paėmė ginklus į rankas 1983-aisiais. Daugiau
nei du dešimtmečius trukęs pilietinis karas baigėsi pietiniam
regionui 2005 metais pasirašius taikos susitarimą su Chartumu. Jame
buvo numatyta po šešerių metų surengti referendumą dėl regiono
ateities.
Didžiulę teritoriją užimančiame, naftos turtingame pietiniame
regione, kuris vis dar mėgina atsigauti po daugybę metų trukusio
karo, gyvena apie 8,5 mln. žmonių. Nuo 2005 metų, kai buvo
pasirašytas taikos susitarimas, regionas turi autonomiją.
„Jau dabar šie regionai yra dvi beveik nepriklausomos
valstybės“, - Chartume sakė vienas diplomatas, pageidavęs neskelbti
savo pavardės.
Įtakingi Chartumo politikai, tarp jų pats prezidentas O.al
Bashiras pastarosiomis savaitėmis pripažino, kad pietiečiai
referendume veikiausiai balsuos už nepriklausomybę.
Referendumą stebi tarptautinės organizacijos, tarp jų Carterio
(Karterio) centras, Europos Sąjunga ir Afrikos Lyga.
Jei referendumas įvyks ir balsavusieji pasisakys už regiono
atsiskyrimą, Pietų Sudanas nepriklausoma valstybe taps liepą,
pasibaigus pereinamajam pusės metų laikotarpiui, numatytam taikos
susitarime.
2005 metų taikos susitarime, užbaigusiame kruviną pilietinį
karą tarp Šiaurės ir Pietų, taip pat numatyta, jog kartu su
referendumu dėl atsiskyrimo turi būti surengtas ir plebiscitas dėl
ginčijamo naftos turtingo Abjėjaus regiono ateities. Tačiau
balsavimas šiuo klausimu buvo atidėtas neribotam laikui.