Pietų Sudano administracijos vadovas Salva Kiiras pareiškė, kad jo žmonės sulaukė „istorinės akimirkos“, ir
pirmasis įmetė balsalapį regiono sostinėje Džuboje, kurioje
balsavimo apylinkės atsidarė 8 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku.
Tūkstančiai džiūgaujančių pietų sudaniečių naktį laukė
eilėse, kad taptų vienais iš pirmųjų, pasisakysiančių, ar
neturtingas pietinis regionas turėtų galutinai atsiriboti nuo
Chartumo valdžios.
„Tai istorinė akimirka, kurios laukė Pietų Sudano žmonės“, -
pareiškė S.Kiiras, rodydamas žurnalistams savo ranką, kuri
balsuojant buvo pažymėta nenuplaunamu rašalu.
JAV pasiuntiniai Scottas Grationas ir Johnas
Kerry, taip pat Holivudo žvaigždė George'as Clooney
stebėjo, kaip S.Kiiras įmetė savo balsalapį į
urną apylinkėje, įkurtoje velionio Sudano sukilėlių lyderio Johno
Garango memoriale Džuboje.
„Norėčiau paraginti visus Pietų Sudano žmones būti kantrius,
jeigu kas nors neturėtų laiko atiduoti savo balso šiandien“, -
pabrėžė S.Kiiras.
Balsavimo apylinkės sekmadienį užsidarys 17 val. vietos (16
val. Lietuvos) laiku.
Septynias dienas truksiantis referendumas buvo organizuotas pagal
esminę sąlygą 2005 metais sudarytoje Šiaurės ir Pietų Sudano
taikos sutartyje, užbaigusioje ilgiausią Afrikoje vykusį pilietinį
konfliktą.
J.Kerry, kuris kartu su S.Grationu kelis mėnesius vedė
intensyvią šaudyklinę diplomatiją, kad atvertų kelią istoriniam
balsavimui, sakė naujienų agentūrai AFP, kad šis referendumas
pradeda „naują skyrių“ Sudano istorijoje.
G.Clooney, kuris jau seniai yra Sudano aktyvistas, referendumo
pradžią vadino „puikia diena visam pasauliui“.
Džubos gyventojus apėmė euforija - žmonės šventė
artėjančią ilgo ir sudėtingo laikotarpio pabaigą.
Pabėgėlių stovyklose Etiopijoje ir Kenijoje užaugusi Yar Mayon sakė: „Atvykau čia anksti ryte, nes norėjau parodyti,
kad labai trokštu balsuoti.“
„Man tai buvo taip svarbu, kad negalėjau užmigti“, - pridūrė
mergina, ruošdamasi atiduoti savo balsą.
Tekant saulei, kitas rinkėjas Wilsonas Santino sakė: „Tai nauja aušra, nes mes balsuojame už savo
laisvę“.
„Kovojome daugelį metų, tačiau šiandien balsavimas už
atsiskyrimą taip pat yra balsavimas už taiką. Greitai saulė švies
virš laisvo Pietų Sudano.“
Tačiau džiaugsmą temdė kruvini susirėmimai su ginkluotais
genčių nariais ir kovotojais dviejuose atokiuose naftos gavybos
regionuose prie šiaurinio ir pietinio Sudano regionų sienos, dėl
kurios buvo įnirtingai kaunamasi per 1983-2005 metais vykusį
pilietinį karą.
S.Kiiras referendumo išvakarėse kreipdamasis į savo žmones
sakė, kad taikiam sugyvenimui su Šiaurės Sudanu alternatyvos nėra.
„Tėvynainiai, mums liko tik kelios valandos, kai padarysime patį
reikšmingiausią ir nepaprastai svarbų mūsų laikų sprendimą“, -
pabrėžė jis.
„Šis referendumas yra ne kelionės pabaiga, o veikiau naujos
pradžia“, - pridūrė Pietų Sudano lyderis, veikiausiai turėdamas
omenyje šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kol jo regionas
bus pripažintas nepriklausoma valstybe, kaip numatyta 2005 metų
taikos sutartyje.
JAV pasiuntiniai iki paskutinės minutės vadovavo intensyvioms
tarptautinėms diplomatinėms pastangoms, siekdami užtikrinti, kad
referendumas vyks kaip planuota. Vien S.Grationas į šį regioną
buvo atvykęs 24 kartus.
Sudano prezidentas Omaras al Bashiras -
kariškis, kuris pusantro dešimtmečio vadovavo šiaurinio regiono
karui prieš pietinį, kol buvo pasirašyta taikos sutartis - sakė
gerbsiantis referendumo rezultatus, jeigu balsavimas bus „laisvas ir
skaidrus“.
Dienraštis „The New York Times“ šeštadienį išspausdino JAV
prezidento Baracko Obamos straipsnį, kuriame sakoma,
kad Sudano žmonėms turi būti sudarytos sąlygos laisvai pareikšti
savo valią be bauginimų ir prievartos.
Jeigu Chartumo vyriausybė įvykdys savo įsipareigojimus pagal
2005 metų taikos sutartį ir gerbs referendumo rezultatus, Sudanas
veikiausiai bus išbrauktas iš JAV sudaryto terorizmą remiančių
šalių sąrašo, nurodė B.Obama.
„Šiandien kartoju savo pasiūlymą Sudano lyderiams: jeigu
įvykdysite savo įsipareigojimus ir pasirinksite taiką, bus kelias
į normalius santykius su Jungtinėmis Valstijomis“, - rašo
prezidentas.
Konfliktas tarp šiaurinio regiono, kuriame gyvena daugiausiai
musulmonai arabai, ir pietų, kur dauguma gyventojų yra
krikščionys, Sudaną krėtė beveik visą laiką nuo 1956 metų, kai
buvo paskelbta nepriklausomybė nuo Didžiosios Britanijos.
Abu regionai nesutarė dėl religijos, etninių bendruomenių,
ideologijos ir išteklių, ypač naftos.