Rudenį Lenkijoje vyks parlamento rinkimai, tad apžvalgininkai ėmė prognozuoti, jog ankstesnės spėlionės, kad D.Tuskas taps pirmuoju šalies premjeru, valdžiusiu dvi kadencijas, gali nebepasitvirtinti.
Pastarosiomis dienomis tokias diskusijas paaštrino žurnalo „The Economist” kritika ir netikėtas prezidento Bronislawo Komorowskio sprendimas vetuoti įstatymą dėl valstybės tarnautojų sumažinimo.
Lenkus suerzino netvarka
Kilus pasaulinei ekonomikos krizei Lenkija buvo viena iš nedaugelio šalių, nepatyrusių nuosmukio.
Vietos ekspertai tvirtino, kad tai lėmė palankiai susiklosčiusios aplinkybės, o ne neva toliaregiška vyriausybės politika. Vis dėlto premjerui D.Tuskui tarptautinės bendrijos pagyros padėjo atremti kritiką šalies viduje.
Tautiečių kantrybė išseko gruodžio pradžioje, kai šalį ištiko neregėtas chaosas geležinkelių sistemoje. Lenkijos valstybinė geležinkelių bendrovė, vasaros ir žiemos pradžioje skelbianti naują tvarkaraštį, šiemet kažkodėl pavėlavo jį paviešinti. Dėl to daugybė žmonių negalėjo nusigauti į darbą ir parvykti namo.
Sumaištis buvo neregėta ir keliautojus vargino net per Kalėdas. Mat tvarkaraštyje nurodyti traukiniai neatvykdavo arba veždavo ne tuo maršrutu. Keleiviai netilpo į traukinius, o jų įtūžį didino tuo metu šalį apėmę dideli šalčiai.
Pirmąją naujo tvarkaraščio savaitę vidutiniškai pusvalandžiu vėlavo net 58 proc. traukinių. Labiausiai lenkus pribloškė žinia, kad spūsčių buvo galima išvengti, mat beveik du trečdaliai turimų vagonų stovi garažuose nenaudojami.
D.Tuskas skubiai atleido už geležinkelius atsakingą infrastruktūros viceministrą Juliuszą Engelhardtą ir pažadėjo pokyčius bendrovėje.
Pasipylė kritikos lavina
Bet kritikos šitokie D.Tusko veiksmai nesumažino. Ekonomistai ir opozicija ėmė kaltinti, kad netvarka geležinkeliuose buvo ignoruojama nuo seno, o panašus chaosas vyrauja ir kitose ekonomikos srityse. Taip esą yra todėl, kad vyriausybė neįvykdė radikalių reformų.
Be to, vyriausybė buvo pradėta kaltinti reformų griovimu.
Mat maždaug prieš savaitę D.Tuskas pranešė apie pokyčius pensijų fonduose. Premjeras paskelbė, kad nuo pavasario sumažins dirbančių žmonių įmokas į privačius pensijų fondus ir padidins jų dalį Valstybiniam pensijų fondui (VPF).
D.Tuskas tokį žingsnį motyvavo nenoru, kad privatūs fondai lupikautų imdami didelius tarpininkavimo mokesčius. Vis dėlto dauguma apžvalgininkų spėja, jog vyriausybė tokiu būdu tiesiog sugalvojo lopyti skyles VPF, kuriam nuolat trūksta pinigų pensijų išmokoms.
Buvęs Lenkijos banko prezidentas, šalies ekonominių reformų krikštatėviu vadinamas Leszekas Balcerowiczius paragino blokuoti šį įstatymą. Profesorius apkaltino vyriausybę, kad ji tautiečius vertina kaip avinus, kuriems galima įsiūlyti net žalingas permainas.
Prezidento akibrokštas
Dar vienas smūgis D.Tuską pasiekė iš prezidentūros. Penktadienį prezidentas B.Komorowskis pranešė, kad nepasirašė įstatymo dėl valstybės tarnautojų sumažinimo 10 procentų, ir paprašė Konstitucinio teismo įvertinti jo teisėtumą.
Tai sukėlė spėlionių apie prezidento norą išsivaduoti iš priklausomybės nuo premjero.
Abu politikai kartu kūrė Piliečių platformos partiją (PPP), tačiau B.Komorowskis visada buvo D.Tusko populiarumo šešėlyje ir kartais netgi patirdavo jo pažeminimą.
PPP dėjo dideles viltis į minėtą įstatymą, mat jis leistų per metus biudžetui sutaupyti apie milijardą zlotų.
Konstitucinės teisės žinovas Piotras Winczorekas konflikte remia B.Komorowskį, kuris esą nusprendė pažaboti premjero norą gelbėti valstybės biudžetą pažeidžiant tarnautojų teises.
Taip pat nepritariama tam, kad D.Tuskas asmeniškai nusprendė, kiek ir kuriose ministerijose ir žinybose reikia atleisti žmonių. Iki 2013-ųjų vyriausybė planavo atleisti 30 tūkst. valdininkų.
„The Economist” buvo negailestingas
* Anot „The Economist”, Lenkija išoriškai atrodo gražiai, bet iš tiesų šio namo konstrukcijos skyla. Leidinys sukritikavo D.Tusko vyriausybę, kaip vengiančią vykdyti rimtas reformas ir užsiimančią antraeiliais dalykais.
* Žurnalas pašiepė, jog anksčiau D.Tuskas reformų vengė teisindamasis tuo, kad jas vis tiek blokuotų opoziciją remiantis prezidentas Lechas Kaczynskis. Pastarajam žuvus D.Tuskas aiškina, kad reformos padidintų opozicinių partijų populiarumą.
* „The Economist” kritikuoja, kad D.Tuskas nesiryžta panaikinti dar sovietmečiu įvestų privilegijų policininkams, žemdirbiams ir kalnakasiams. Dėl to skriaudžiami kitų profesijų žmonės, o biudžeto deficitas per trejus metus padidėjo keturgubai.
* Antraeiliais darbais žurnalas įvardijo vyriausybės dėtas dideles pastangas kovai su narkotikais ir Trijų karalių šventės paskelbimą ne darbo diena. Prieš pastarąjį sprendimą protestavo ekonomistai ir darbdaviai. Jie priminė, kad Lenkija ir taip yra šalis, kurioje bene daugiausia ES yra šventinių poilsio dienų.
* Specialaus įstatymo kovai su alternatyviaisiais narkotikais priėmimą metų kvailyste paskelbė ir vietos internautai. Vyriausybei uždraudus prekybą svaiginamaisiais maisto papildais, prekybą jais perėmė internetinės užsienio bendrovės. Taip valdininkai prarado galimybę kontroliuoti jų pardavimą nepilnamečiams ir gauti pajamų iš mokesčių.