Maskvoje viešai paskelbtos išvados apie prezidento lėktuvo katastrofą Smolenske įsiutino lenkus (papildyta, nuotraukos, video)

AFP, „Reuters“, „Interfax“, BNS ir lrytas.lt inf.
Anot T.Anodinos, tai, kad lėktuvo įgula nepriėmė sprendimo skristi į atsarginį oro uostą, buvo tiesioginė lėktuvo sudužimo netoli Smolensko priežastis.
Daugiau nuotraukų (1)
Rusijos civilinės aviacijos pareigūnai Maskvoje vykusioje spaudos konferencijoje sakė, kad tragediją nulėmė Lenkijos pilotų sprendimas leistis oro uoste, kuris tuo metu buvo gaubiamas tiršto rūko. 
Reaguodamas į Rusijos sudaryto Tarpvalstybinio aviacijos komiteto (TAK) oficialiai paskelbtą galutinę ataskaitą dėl Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos priežasčių, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas trečiadienį nutraukė savo atostogas ir grįžta į Varšuvą.
„Gavęs TAK ataskaitą dėl katastrofos Smolenske priežasčių, premjeras Donaldas Tuskas nutraukė savo atostogas ir grįžta į šalį“, - dienraščio „Gazeta Wyborcza“ tinklalapyje cituojamas Lenkijos vyriausybės atstovas Pawelas Grasis.
Rusijos ataskaita yra „pasityčiojimas“, trečiadienį pareiškė žuvusiojo prezidento brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis.„Ataskaita yra pasityčiojimas iš Lenkijos“, - sakė J.Kaczynskis žurnalistams trečiadienį, po to, kai Rusijos ekspertai Maskvoje pateikė savo tyrimo išvadas.
„Toks yra tyrimo perdavimo į rusų rankas rezultatas“, - sakė J.Kaczynskis. „Ataskaitoje vienbalsiai, be jokių įrodymų, yra kaltinami lenkų pilotai ir Lenkija. Lieka neatsakyta daug klausimų“, - pridūrė jis.
„Šiandien aš neišgirdau nieko, kas atmestų arba patvirtintų nužudymo hipotezę“, - pažymėjo J.Kaczynskis. Jo šalininkai narsto įvairias teorines versijas, jog lėktuvas galėjo sudužti dėl sąmokslo.
Įgula jautė psichologinį spaudimą
Įtaką taip pat galėjo daryti faktas, jog įgula baiminosi piktos L.Kaczynskio reakcijos, jeigu pilotai būtų atsisakę nutupdyti lainerį, rodo trečiadienį pristatytas juodosios dėžės garso įrašas.
„Jis įtūš“, - vienas lėktuvo įgulos narys ištarė garso įrašo ištraukoje, leistoje per spaudos konferenciją, kurioje Rusijos įkurtas Tarpvalstybinis aviacijos komitetas (TAK) pristatė savo tyrimo išvadas.
Rusijos tyrėjai skelbia, kad Lenkijos oro pajėgų vado, kuris žuvo per katastrofą, o prieš pat šį incidentą buvo atėjęs į pilotų kabiną, kraujyje buvo rasta alkoholio.
Lenkijos oro pajėgų vado Andrzejaus Blasiko kraujyje rasta 0,6 promilės alkoholio, pranešė šia tragediją tyrusio Maskvos sudaryto (TAK) vadovė Tatjana Anodina.
Ji pridūrė, kad šio aukšto pareigūno buvimas pilotų kabinoje galėjo daryti spaudimą įgulai tūpti oro uoste, kurį tuo metu gaubė tirštas rūkas.
„Remiantis technikos, aviacijos ir psichologijos ekspertų, tarp jų iš Lenkijos, išvada, Lenkijos Respublikos vyriausiojo (oro pajėgų) vado buvimas pilotų kabinoje iki pat lėktuvo susidūrimo su žeme darė psichologinį spaudimą vadui, priimant sprendimą tęsti leidimąsi nepagrįstai rizikuojant, siekiant pagrindinio tikslo - nutūpti, kad ir kas benutiktų“, - pabrėžė T.Anodina.
Tarp šalutinių veiksnių taip pat buvo tai, kad įgulos šturmanas per anksti ėmė skaičiuoti aukštį pagal radijo aukščio matuoklį esant greitai besikeičiančiam paviršiaus reljefui, buvo skrendama įjungus autopilotą ir traukos automatą esant aukščiams kur kas mažesniems nei sprendimo priėmimo aukštis, o tai nenumatyta orlaivio naudojimo instrukcijoje.
„Be to, tarp šalutinių veiksnių - per vėlai pradėtas leidimasis tūpimo tiesiojoje ir, kaip to padarinys, per didelis vertikalus leidimosi greitis, kurio laikėsi įgula“, - patikslino ji.
TAK pranešime nurodoma, kad pagrindinė kaltė dėl katastrofos tenka įgulai.
„Profesinis ir kalbinis nesupratimas“ tarp Lenkijos prezidento lėktuvo įgulos ir Rusijos antžeminių tarnybų negalėjo būti orlaivio katastrofos netoli Smolensko priežastis, sakė T.Anodina.
Kliūtį pamatė per vėlai
Anot T.Anodinos, tai, kad lėktuvo įgula nepriėmė sprendimo skristi į atsarginį oro uostą, buvo tiesioginė lėktuvo sudužimo netoli Smolensko priežastis.
„Išnagrinėjusi visus tyrimų rezultatus technikos komisija nustatė, jog tiesioginės katastrofos priežastys buvo tai, kad įgula nepriėmė laiku sprendimo skristi į atsarginį oro uostą, gavusi daug kartų laiku pranešimų apie faktines meteorologines sąlygas Smolensko Šiaurės aerodrome, esant kur kas blogiau nustatomiems šiam aerodromui minimumams“, - teigė T.Anodina.
Tarpvalstybinio aviacijos komiteto (TAK) technikos komisijos vadovas Aleksejus Morozovas teigia, kad Lenkijos prezidento orlaivio vadas pamatė kliūtį, būdamas 20 metrų iki žemės aukštyje.
„Veiksmai, kurių ėmėsi orlaivio vadas paskutinę akimirką, jie nebuvo suformuoto sprendimo skristi antrąjį ratą rezultatas. Matyt, kad šiame aukštyje - 20 metrų - jis pamatė kliūtį“, - pareiškė A.Morozovas trečiadienį spaudos konferencijoje Maskvoje.
Jis pažymėjo, kad lėktuvo įgulai buvo leista nusileisti tik iki 100 metrų iki žemės aukštį, ir iš šio aukščio įgula privalėjo skristi antrąjį ratą.
„Tačiau jokių jos (įgulos) pranešimų nebuvo negauta, ir įgula savavališkai toliau leidosi žemyn“, - sakė jis.
Anot A.Morozovo, konkretaus Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio įsakymo dėl vėliau sudužusio netoli Smolensko lėktuvo tūpdymo orlaivio savirašiuose prietaisuose nėra.
„Kaip jūs visi išklausėte, konkrečių prezidento įsakymų jūs neišgirdote“, - sakė A.Morozovas spaudos konferencijoje Maskvoje.
Nebuvo tinkamai pasirengę
TAK vadovė T.Anodina pridūrė, kad buvo svarbių trūkumų rengiant skrydžiui Lenkijos prezidento lėktuvą, kuris vėliau sudužo netoli Smolensko.
„Buvo svarbių trūkumų sudarant įgulą, tikrinant pasirengimą skrydžiui ir pasirenkant atsarginius aerodromus. Lėktuvas išskrido, nors įgula neturėjo faktinės ir prognozuojamos oro prognozės paskirties oro uoste bei aktualizuotos aeronavigacinės informacijos“, - pareiškė T.Anodina trečiadienį spaudos konferencijoje Maskvoje.
„Pagal technikos komisijos ir nepriklausomų ekspertų medžiagą, jeigu būtų nusprendęs skristi į atsarginį aerodromą, (įgulos) vadas galėjo susilaukti neigiamo svarbiausio keleivio reagavimo“, - teigia T.Anodina.
TAK vadovė ne vien patvirtino, kad aukšti lenkų pareigūnai buvo įžengę į lainerio „Tu-154“ pilotų kabiną, bet ir atskleidė, kad jie spaudė įgulą.
„Aukšto rango pareigūnų - Lenkijos oro pajėgų vado ir protokolo tarnybos vadovo - buvimas pilotų kabinoje bei tikėtina neigiama pagrindinio keleivio reakcija tapo psichologiniu spaudimu įgulos nariams ir veikė priimant sprendimą tęsti tūpimo procedūrą bet kokiomis sąlygomis“, - sakė ji spaudos konferencijoje Maskvoje.
Komisijos vadovė tiesiogiai neįvardijo „pirmojo keleivio“, tačiau ji veikiausiai turėjo omenyje L.Kaczynskį.
Skrydžio metu įgula „ne kartą gavo informaciją apie nepalankias meteorologines sąlygas“ iš oro uosto „Severnyj“ netoli Smolensko ir anksčiau ten nutūpusio lenkų lėktuvo Jak-40, pridūrė ji.
„Išnagrinėjusi visus tyrimų rezultatus technikos komisija nustatė, jog tiesioginės katastrofos priežastys buvo tai, kad įgula nepriėmė laiku sprendimo skristi į atsarginį oro uostą, gavusi daug kartų laiku pranešimų apie faktines meteorologines sąlygas Smolensko Šiaurės aerodrome, esant kur kas blogiau nustatomiems šiam aerodromui minimumams“, - sakė T.Anodina.
„Šis faktas gali būti laikomas kritinės padėties šiame skrydyje pradžia“, - pabrėžė ji.
Lenkija, kuri TAK ataskaitą gavo praeitą mėnesį, pareiškė nesanti patenkinta jos išvadomis, o Varšuvos ir Maskvos santykiai vėl pašlijo.
Tyrimas baigtas
TAK paskelbė, kad Lenkijos prezidento lėktuvo Tu-154 sudužimo netoli Smolensko aplinkybių tyrimas užbaigtas.
„Komisija nusprendė laikyti Lenkijos Respublikos lėktuvo Tu-154M katastrofos 2010 metų balandžio 10 dieną netoli Smolensko Šiaurės aerodromo tyrimą baigtą“, - pareiškė spaudos konferencijoje Maskvoje trečiadienį TAK technikos komisijos pirmininkas Aleksejus Morozovas.
Anksčiau trečiadienį TAK perdavė Lenkijai galutinę ataskaitą apie Lenkijos prezidento katastrofos netoli Smolensko tyrimo rezultatus.
„Šiandien Tarpvalstybinio aviacijos komiteto pastate buvo perduota galutinė ataskaita apie TAK technikos komisijos atlikto Lenkijos Respublikos lėktuvo Tu-154 Nr. 101 katastrofos 2010 metų balandžio 10 dieną netoli Smolensko Šiaurės aerodromo, tyrimo rezultatus“, - sakoma TAK tinklalapyje.
T.Anodina pabrėžė „neturintį precedento Lenkijos ir Rusijos ekspertų ir tyrėjų bendradarbiavimą“ komisijai tiriant avariją ir pabrėžė, kad buvo atsižvelgta į 25 Lenkijos atstovų pastabas.
TAK nurodė, kad galutinė šio tyrimo ataskaita anksčiau buvo perduota „įgaliotam Lenkijos atstovui per Lenkijos ambasadą Rusijoje“.
T.Anodina pridūrė, kad TAK yra pasirengęs pateikti katastrofos tyrimo rezultatus tarptautiniam tyrimui arba auditui.
„Kai dėl kokių nors tarptautinių tyrimų ar auditų, (TAK) technikos komisija ir ekspertai, kurie dalyvavo tyrimuose, yra pasirengę bet kuriuo profesionalumo lygiu pateikti atitinkamus argumentus ir paaiškinimus“, - trečiadienį sakė ji spaudos konferencijoje Maskvoje.
„Atvirai kalbant, profesionalams tai bus kur kas paprasčiau ir lengviau suprasti“, - sakė T.Anodina.
Tarpvalstybinį aviacijos komitetą 1991 metais įsteigė dvylika buvusios SSRS valstybių, į jo įgaliojimus įeina tirti aviacijos įvykius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.