Rusijos civilinės aviacijos pareigūnai Maskvoje vykusioje
spaudos konferencijoje sakė, kad tragediją nulėmė Lenkijos pilotų
sprendimas leistis oro uoste, kuris tuo metu buvo gaubiamas tiršto
rūko.
Reaguodamas į Rusijos sudaryto Tarpvalstybinio aviacijos
komiteto (TAK) oficialiai paskelbtą galutinę ataskaitą dėl
Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos priežasčių, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas trečiadienį nutraukė savo atostogas ir grįžta į Varšuvą.
„Gavęs TAK ataskaitą dėl katastrofos Smolenske priežasčių,
premjeras Donaldas Tuskas nutraukė savo atostogas ir grįžta į
šalį“, - dienraščio „Gazeta Wyborcza“ tinklalapyje cituojamas Lenkijos vyriausybės
atstovas Pawelas Grasis.
Rusijos ataskaita yra „pasityčiojimas“, trečiadienį
pareiškė žuvusiojo prezidento brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis.„Ataskaita yra pasityčiojimas iš Lenkijos“, - sakė J.Kaczynskis žurnalistams trečiadienį, po to, kai Rusijos ekspertai Maskvoje
pateikė savo tyrimo išvadas.
„Toks yra tyrimo perdavimo į rusų rankas rezultatas“, - sakė
J.Kaczynskis. „Ataskaitoje vienbalsiai, be jokių įrodymų, yra kaltinami
lenkų pilotai ir Lenkija. Lieka neatsakyta daug klausimų“, - pridūrė jis.
„Šiandien aš neišgirdau nieko, kas atmestų arba patvirtintų nužudymo hipotezę“, - pažymėjo J.Kaczynskis. Jo šalininkai narsto įvairias teorines versijas, jog lėktuvas galėjo sudužti dėl
sąmokslo.
Įgula jautė psichologinį spaudimą
Įtaką taip pat galėjo daryti faktas, jog įgula baiminosi
piktos L.Kaczynskio reakcijos, jeigu pilotai būtų atsisakę
nutupdyti lainerį, rodo trečiadienį pristatytas juodosios dėžės
garso įrašas.
„Jis įtūš“, - vienas lėktuvo įgulos narys ištarė garso
įrašo ištraukoje, leistoje per spaudos konferenciją, kurioje
Rusijos įkurtas Tarpvalstybinis aviacijos komitetas (TAK) pristatė
savo tyrimo išvadas.
Rusijos tyrėjai skelbia, kad Lenkijos oro pajėgų vado, kuris
žuvo per katastrofą, o prieš pat šį incidentą buvo atėjęs į pilotų
kabiną, kraujyje buvo rasta alkoholio.
Lenkijos oro pajėgų vado Andrzejaus Blasiko kraujyje rasta 0,6 promilės alkoholio, pranešė šia
tragediją tyrusio Maskvos sudaryto (TAK) vadovė Tatjana Anodina.
Ji pridūrė, kad šio aukšto pareigūno buvimas pilotų kabinoje
galėjo daryti spaudimą įgulai tūpti oro uoste, kurį tuo metu
gaubė tirštas rūkas.
„Remiantis technikos, aviacijos ir psichologijos ekspertų, tarp
jų iš Lenkijos, išvada, Lenkijos Respublikos vyriausiojo (oro
pajėgų) vado buvimas pilotų kabinoje iki pat lėktuvo susidūrimo
su žeme darė psichologinį spaudimą vadui, priimant sprendimą
tęsti leidimąsi nepagrįstai rizikuojant, siekiant pagrindinio
tikslo - nutūpti, kad ir kas benutiktų“, - pabrėžė T.Anodina.
Tarp šalutinių veiksnių taip pat buvo tai, kad įgulos
šturmanas per anksti ėmė skaičiuoti aukštį pagal radijo
aukščio matuoklį esant greitai besikeičiančiam paviršiaus
reljefui, buvo skrendama įjungus autopilotą ir traukos automatą
esant aukščiams kur kas mažesniems nei sprendimo priėmimo
aukštis, o tai nenumatyta orlaivio naudojimo instrukcijoje.
„Be to, tarp šalutinių veiksnių - per vėlai pradėtas
leidimasis tūpimo tiesiojoje ir, kaip to padarinys, per didelis
vertikalus leidimosi greitis, kurio laikėsi įgula“, - patikslino ji.
TAK pranešime nurodoma, kad pagrindinė kaltė dėl katastrofos tenka įgulai.
„Profesinis ir kalbinis nesupratimas“ tarp Lenkijos prezidento
lėktuvo įgulos ir Rusijos antžeminių tarnybų negalėjo būti
orlaivio katastrofos netoli Smolensko priežastis, sakė T.Anodina.
Kliūtį pamatė per vėlai
Anot T.Anodinos, tai, kad lėktuvo įgula nepriėmė sprendimo skristi į atsarginį oro uostą, buvo tiesioginė lėktuvo sudužimo netoli Smolensko priežastis.
„Išnagrinėjusi visus tyrimų rezultatus technikos komisija
nustatė, jog tiesioginės katastrofos priežastys buvo tai, kad
įgula nepriėmė laiku sprendimo skristi į atsarginį oro uostą,
gavusi daug kartų laiku pranešimų apie faktines meteorologines
sąlygas Smolensko Šiaurės aerodrome, esant kur kas blogiau
nustatomiems šiam aerodromui minimumams“, - teigė T.Anodina.
Tarpvalstybinio aviacijos komiteto (TAK) technikos komisijos vadovas Aleksejus Morozovas teigia, kad Lenkijos prezidento orlaivio vadas pamatė kliūtį, būdamas 20 metrų iki žemės aukštyje.
„Veiksmai, kurių ėmėsi orlaivio vadas paskutinę akimirką, jie
nebuvo suformuoto sprendimo skristi antrąjį ratą rezultatas. Matyt,
kad šiame aukštyje - 20 metrų - jis pamatė kliūtį“, - pareiškė
A.Morozovas trečiadienį spaudos konferencijoje Maskvoje.
Jis pažymėjo, kad lėktuvo įgulai buvo leista nusileisti tik
iki 100 metrų iki žemės aukštį, ir iš šio aukščio įgula
privalėjo skristi antrąjį ratą.
„Tačiau jokių jos (įgulos) pranešimų nebuvo negauta, ir
įgula savavališkai toliau leidosi žemyn“, - sakė jis.
Anot A.Morozovo, konkretaus Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio įsakymo dėl vėliau sudužusio netoli Smolensko lėktuvo tūpdymo orlaivio savirašiuose prietaisuose nėra.
„Kaip jūs visi išklausėte, konkrečių prezidento įsakymų
jūs neišgirdote“, - sakė A.Morozovas spaudos konferencijoje
Maskvoje.
Nebuvo tinkamai pasirengę
TAK vadovė T.Anodina pridūrė, kad buvo svarbių trūkumų
rengiant skrydžiui Lenkijos prezidento lėktuvą, kuris vėliau sudužo netoli Smolensko.
„Buvo svarbių trūkumų sudarant įgulą, tikrinant pasirengimą
skrydžiui ir pasirenkant atsarginius aerodromus. Lėktuvas išskrido,
nors įgula neturėjo faktinės ir prognozuojamos oro prognozės
paskirties oro uoste bei aktualizuotos aeronavigacinės informacijos“,
- pareiškė T.Anodina trečiadienį spaudos konferencijoje Maskvoje.
„Pagal technikos komisijos ir nepriklausomų ekspertų medžiagą,
jeigu būtų nusprendęs skristi į atsarginį aerodromą, (įgulos)
vadas galėjo susilaukti neigiamo svarbiausio keleivio reagavimo“, - teigia T.Anodina.
TAK vadovė ne vien patvirtino, kad aukšti lenkų pareigūnai buvo įžengę į
lainerio „Tu-154“ pilotų kabiną, bet ir atskleidė, kad jie spaudė
įgulą.
„Aukšto rango pareigūnų - Lenkijos oro pajėgų vado ir
protokolo tarnybos vadovo - buvimas pilotų kabinoje bei tikėtina
neigiama pagrindinio keleivio reakcija tapo psichologiniu spaudimu
įgulos nariams ir veikė priimant sprendimą tęsti tūpimo
procedūrą bet kokiomis sąlygomis“, - sakė ji spaudos
konferencijoje Maskvoje.
Komisijos vadovė tiesiogiai neįvardijo „pirmojo keleivio“,
tačiau ji veikiausiai turėjo omenyje L.Kaczynskį.
Skrydžio metu įgula „ne kartą gavo informaciją apie
nepalankias meteorologines sąlygas“ iš oro uosto „Severnyj“ netoli
Smolensko ir anksčiau ten nutūpusio lenkų lėktuvo Jak-40,
pridūrė ji.
„Išnagrinėjusi visus tyrimų rezultatus technikos komisija
nustatė, jog tiesioginės katastrofos priežastys buvo tai, kad
įgula nepriėmė laiku sprendimo skristi į atsarginį oro uostą,
gavusi daug kartų laiku pranešimų apie faktines meteorologines
sąlygas Smolensko Šiaurės aerodrome, esant kur kas blogiau
nustatomiems šiam aerodromui minimumams“, - sakė T.Anodina.
„Šis faktas gali būti laikomas kritinės padėties šiame
skrydyje pradžia“, - pabrėžė ji.
Lenkija, kuri TAK ataskaitą gavo praeitą mėnesį, pareiškė
nesanti patenkinta jos išvadomis, o Varšuvos ir Maskvos santykiai
vėl pašlijo.
Tyrimas baigtas
TAK paskelbė, kad Lenkijos prezidento lėktuvo Tu-154
sudužimo netoli Smolensko aplinkybių tyrimas užbaigtas.
„Komisija nusprendė laikyti Lenkijos Respublikos lėktuvo Tu-154M katastrofos 2010 metų balandžio 10 dieną netoli Smolensko Šiaurės aerodromo tyrimą baigtą“, - pareiškė spaudos konferencijoje
Maskvoje trečiadienį TAK technikos komisijos pirmininkas Aleksejus
Morozovas.
Anksčiau trečiadienį TAK perdavė Lenkijai galutinę ataskaitą
apie Lenkijos prezidento katastrofos netoli Smolensko tyrimo
rezultatus.
„Šiandien Tarpvalstybinio aviacijos komiteto pastate buvo
perduota galutinė ataskaita apie TAK technikos komisijos atlikto
Lenkijos Respublikos lėktuvo Tu-154 Nr. 101 katastrofos 2010 metų
balandžio 10 dieną netoli Smolensko Šiaurės aerodromo, tyrimo
rezultatus“, - sakoma TAK tinklalapyje.
T.Anodina pabrėžė „neturintį precedento Lenkijos ir Rusijos ekspertų ir tyrėjų bendradarbiavimą“ komisijai tiriant avariją ir pabrėžė, kad buvo atsižvelgta į 25 Lenkijos atstovų pastabas.
TAK nurodė, kad galutinė šio tyrimo ataskaita anksčiau buvo perduota „įgaliotam Lenkijos atstovui per Lenkijos ambasadą Rusijoje“.
T.Anodina pridūrė, kad TAK yra pasirengęs pateikti katastrofos
tyrimo rezultatus tarptautiniam tyrimui arba auditui.
„Kai dėl kokių nors tarptautinių tyrimų ar auditų, (TAK)
technikos komisija ir ekspertai, kurie dalyvavo tyrimuose, yra
pasirengę bet kuriuo profesionalumo lygiu pateikti atitinkamus
argumentus ir paaiškinimus“, - trečiadienį sakė ji spaudos
konferencijoje Maskvoje.
„Atvirai kalbant, profesionalams tai bus kur kas paprasčiau ir
lengviau suprasti“, - sakė T.Anodina.
Tarpvalstybinį aviacijos komitetą 1991 metais įsteigė dvylika
buvusios SSRS valstybių, į jo įgaliojimus įeina tirti aviacijos
įvykius.
