Autoritarinis lyderis bus prisaikdintas per ceremoniją Minske
esančiuose didžiuliuose Respublikos rūmuose 10 val. 50 min.
Grinvičo (12 val. 50 min. Lietuvos) laiku, kurioje, kaip manoma,
nedalyvaus jokie Europos Sąjungos (ES) pasiuntiniai.
„Kai Aliaksandras Lukašenka prisieks, padėjęs ranką ant
Konstitucijos, reikš, kad jis oficialiai pradeda eiti valstybės
vadovo pareigas“, - sakė CRK atstovas.
A.Lukašenka pradės eiti valstybės vadovo pareigas, davęs
tokią priesaiką: „Pradėdamas eiti Baltarusijos Respublikos
prezidento pareigas iškilmingai prisiekiu ištikimai tarnauti
Baltarusijos Respublikos liaudžiai, gerbti ir saugoti žmogaus ir
piliečio teises ir laisves, laikytis ir ginti Baltarusijos
Respublikos Konstituciją, šventai ir sąžiningai vykdyti man
patikėtas aukštas pareigas“.
Po to Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Lidija Jermošina
įteiks A.Lukašenkai prezidento pažymėjimą.
Iškilmingą inauguracijos ceremoniją Respublikos rūmų
didžiojoje salėje stebės Nacionalinio Susirinkimo deputatai,
vyriausybės ir CRK nariai, Konstitucinio, Aukščiausiojo ir
Vyriausiojo ūkio teismų teisėjai, Baltarusijos visuomenės
atstovai.
Manoma, kad Respublikos rūmų salėje taip pat bus užsienio
svečių. Tačiau, kaip pareiškė prezidento spaudos tarnybos vadovas
Pavelas Liogkis, Baltarusijoje nėra praktikos kviesti į išrinkto
šalies prezidento kitų valstybių aukščiausius asmenis.
„Baltarusijoje taip susiklostė iš pat pradžių, kad į
inauguraciją kitų valstybių aukščiausi pareigūnai specialiai
nekviečiami“, - pažymėjo prezidento spaudos tarnybos vadovas.
Kaip pranešė agentūrai Baltarusijos Informacijos valdybos
viršininkas - URM sekretorius spaudai Andrejus Savinychas, 32
užsienio diplomatinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų
atstovybių vadovai ketina dalyvauti prezidento inauguracijos
ceremonijoje.
Tuo tarpu nei Europos Sąjungos (ES) delegacijos Minske vadovas,
nei Bendrijos šalių atstovai Baltarusijoje A.Lukašenkos
inauguracijos ceremonijoje nedalyvaus.
„Mūsų pozicija dėl šių rinkimų labai aiški. Mes daug kartų
raginome paleisti politinius kalinius ir liautis persekioti opozicijos
ir pilietinės visuomenės atstovus“, - Briuselyje sakė Europos
Komisijos atstovė Maja Kocijančič.
„Šį sprendimą priėmė visos 27 Europos Sąjungos valstybės“,
- pridūrė ji.
Maskvai inauguracijoje atstovaus Rusijos ambasadorius Minske
Aleksandras Surikovas, pranešė Rusijos ambasada.
Pernai po gruodžio 19 dieną vykusių rinkimų dešimtys
tūkstančių žmonių protestavo prieš esą nesąžiningus rinkimus,
per kuriuos A.Lukašenka buvo perrinktas ketvirtai kadencijai iš
eilės.
Prieš protestuotojus buvo imtasi griežtų priemonių, o daugiau
nei 600 žmonių buvo suimti, tarp jų dauguma kandidatų, metusių
iššūkį A.Lukašenkai, kurį Vašingtonas anksčiau yra pavadinęs
paskutiniu Europos diktatoriumi.
Paskutinę praėjusių metų dieną Baltarusija taip pat nurodė
uždaryti Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO)
būstinę Minske, akivaizdžiai reaguodama į šios transatlantinės
saugumo bendrijos aštrią kritiką dėl pastarųjų prezidento
rinkimų.
ES trečiadienį perspėjo atnaujinsianti draudimą išduoti vizas
A.Lukašenkai ir kai kuriems jo administracijos pareigūnams, jeigu
nebus paleisti suimti opozicijos nariai. Vašingtonas taip pat svarsto
galimas sankcijas.
Tačiau didėjant diplomatiniam susipriešinimui tarp Baltarusijos
ir Bendrijos inauguracijos išvakarėse A.Lukašenka itin dygiai
pažadėjo reaguoti, jeigu Vakarų šalyse nuspręstų izoliuoti jo
režimą.
Karingame kreipimesi į savo vyriausybę lyderis pareiškė, kad
Vakarų šalių grasinimai uždrausti išduoti vizas jo
administracijai bus laikomas mėginimu parklupdyti Baltarusiją.
„Niekam nesiruošiame lankstytis, ir niekam neleistina mus versti
tai daryti. Tai susiję su visais, kurie mėgina daryti spaudimą ir
blokuoti šalį - nesvarbu, ar tai būtų šalių grupė, ar visa
Europos Sąjunga“, - A.Lukašenka sakė per vyriausybės posėdį.
„Vyriausybei duotas vienas pavedimas: jeigu kas nors pabandys
įvesti šaliai ekonomines ar kitokias sankcijas, turime reaguoti iš
karto, parengti atsakomąsias priemones, netgi pačias
griežčiausias“, - pažymėjo jis.
Lenkija ir Vokietija buvo vienos iš pagrindinių šalių,
pasisakiusių prieš smurtą Baltarusijoje po rinkimų, per kuriuos
A.Lukašenkos pagrindinis varžovas oficialiai tesurinko mažiau nei 3
proc. balsų.
A.Lukašenka sakė savo vyriausybei, kad suimtųjų
prisipažinimai rodo, jog šios dvi Europos šalys siekė nuversti
Baltarusijos vadovą, kurstydamos protestus rinkimų dieną.
„Tikriausiai matėte kaip įnirtingai vokiečiai ir lenkai puola
Baltarusiją... Visi šie planai ir didžioji dalis pinigų buvo gauti
iš Vokietijos ir Lenkijos arba per jas, - pareiškė jis. - Būtent
ten buvo sukurpti planai pasikėsinti į konstitucinę santvarką“.
Kitaip negu JAV ir ES, Rusija atsiribojo nuo jos kaimynės „vidaus
reikalų“, siekdama tęsti bendrus ekonomikos projektus su Minsku.
Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, kuris yra faktinis savo
šalies lyderis, ketvirtadienį per derybas su Baltarusijos
vyriausybės vadovu sakė, kad Maskva ir Minskas „turi stiprų
potencialą ir geras vystymosi perspektyvas“.