Pasak Irano vadovo, naujos derybos ne tik yra įmanomos, bet ir gali duoti teigiamų rezultatų, jei „kita pusė“ užims teisingą poziciją Irano atžvilgiu ir parodys jam pagarbą.
„Mes niekada nesitikėjome, kad per keletą susitikimų bus įmanoma išspręsti visus klausimus, tačiau jei kita pusė yra pasirengusi pradėti viską iš naujo remdamasi teisingumo ir abipusės pagarbos principais, tuomet galime tikėtis rezultatų“, - teigė M.Ahmadinejadas.
Iranas ir grupė šešių
įtakingiausių šalių, siekiančių jo branduolinės programos
skaidrumo, šeštadienį užbaigė dviejų dienų derybas Stambule,
dėl nieko nesusitarę, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC
naujienų svetainė.
Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė Catherine Ashton, vadovaujanti Didžiosios Britanijos, Vokietijos,
Kinijos, Rusijos, JAV ir Prancūzijos delegacijai, pareiškė, kad ją
„nuvylė“ išankstinės Irano pateiktos sąlygos dėl bet kurio
susitarimo varianto.
Nors naujų derybų data nebuvo nustatyta, C.Ashton pareiškė,
kad „naujos diskusijos visada bus sveikinamos“, ir kad galiausiai
pasirinks Iranas.
Penkios Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narės ir Vokietija
siūlė Teheranui atnaujintą prisodrinto Irano urano pakeitimo į
kurą branduoliniams reaktoriams schemą. Pirminę tokio pobūdžio
schemą, kurią pasiūlė Rusija ir Vakarų šalys, Iranas atmetė
2009 metų lapkritį.
Tačiau Irano delegacija vengė svarstyti branduolinio kuro
pakeitimo problemą, siūlydama vietoj to svarstyti pasaulinę
branduolinio nusiginklavimo temą.
Teheranas teigia, jog jo urano sodrinimo programa siekiama tik
taikių tikslų, bet Vakarų šalys įtaria, kad realus tikslas yra
susikurti branduolinį ginklą.
Kas konkrečiai buvo nauja Šešeto siūlymuose Iranui, kol kas
neaišku.
Pirminiame plane, kurį parengė Tarptautinė atominės
energetikos agentūra, buvo numatoma, kad Iranas atsiųs 70 proc. savo
mažai prisodrinto (iki 3,5 proc.) urano į Rusiją, kur iš jo bus
pagaminami kuro strypai, prisodrinti iki 20 procentų.
Jeigu Iranas būtų priėmęs šį planą, jis nebeturėtų
dingsties toliau sodrinti uraną, artėdamas prie ginklams gaminti
skirtų prisodrinimo 90 proc. ir daugiau.
Tačiau Teheranas atsisakė išvežti urano žaliavą, primygtinai
reikalaudamas, kad visi sodrinimo procesai vyktų jo teritorijoje.
Pasak korespondentų, Iranas nuogąstavo, kad negaus jam žadėtų
kuro strypų.
Pasibaigus deryboms Irano delegacijos vadovas Saeedas Jalili pareiškė: „Bet kurios derybos ir
bendradarbiavimas, kaip jau pažymėjau per derybas su ponia Ashton,
turi būti pagrįsti bet kurios valstybės, taip pat ir Irano, teisių
kurti branduolines technologijas gerbimu“.
Kokių nors preliminarių sąlygų deryboms pateikimą S.Jalilis
griežtai neigė.
Pernai vasarį Iranas paskelbė, kad pats išmoko prisodrinti uraną iki 20 procentų.
JT Saugumo Taryba pastaraisiais metais priėmė keturis paketus
sankcijų, kuriomis siekiama apriboti Irano galimybes plėtoti savo
branduolinę programą.
Sankcijos apsunkino galimybes nusipirkti įrenginių ir
technologijų, būtinų Irano Branduolinei programai plėtoti, ir su
tuo susijusias finansines operacijas, bet jos netaikomos naftos ir
dujų, iš kurių Iranas gauna pagrindines pajamų įplaukas,
eksportui.