Tai pareiškė pulkininkas Miroslawas Grochowskis, Lenkijos vyriausybės komisijos, tiriančios lėktuvo
katastrofos aplinkybes, pirmininko pavaduotojas.
Pasak M.Grochowskio, „Tu-154M“ skrydžio tikslas bus „patvirtinti
kai kuriuos momentus“.
Lenkijai būtina sužinoti, ar galėjo sudužusio orlaivio įgula
kaip nors išvengti katastrofos po komandos „skrendame iš čia“ (ji,
pagal Lenkijos versiją, buvo pasakyta lenkų kabinoje prieš
sudužimą) ir kodėl ji nebuvo įvykdyta.
M.Grochowskis pabrėžė, kad eksperimentas bus atliktas,
laikantis visų būtinų saugumo taisyklių, o „atkurti orų
sąlygas“, kurioms esant žuvo L.Kaczynskis, nebūtina.
Eksperimentinio skrydžio data kol kas nenurodoma.
Tuo tarpu aviacijos ekspertai ir karo lakūnai nuogąstauja, jog
toks bandymas atkurti paskutines prezidento lėktuvo prie Smolensko
skrydžio sekundes yra mirtinai pavojingas.
Pasak mėnraščio „Skrzydlata Polska“ vyriausiojo redaktoriaus
Tomaszo Hypkio, viskas gali baigtis dar viena
tragedija.
Lėktuvas „Tu-154“, kuriame buvo Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis, taip pat
daug šalies politikų ir karinės vadovybės atstovų, sudužo 2010
metų balandžio 10 dieną. Iš viso lėktuve buvo 96 žmonės, visi
jie žuvo.
Tarpvalstybinis aviacijos komitetas (TAK) sausio 12 dieną paskelbė savo pranešimą apie lėktuvo katastrofą, kuriame buvo padarytos išvados, kad visa kaltė dėl įvykio tenka prezidento orlaivio įgulai.
Lakūnai, pagal TAK versiją, neteisingai įvertino situaciją,
esant sudėtingoms meteorologijos sąlygoms, ir nusprendė neskristi
į atsarginį aerodromą.
Lenkijos nuomone, TAK pranešimas nėra išsamus, ir jos atstovai
pareiškė, kad dalis atsakomybės dėl L.Kaczynskio žūties tenka
aerodromo „Severnyj“, į kurį nutūpti mėgindamas ir sudužo lenkų
orlaivis, dispečeriams.
Kai kurie Lenkijos politikai, taip pat žuvusiųjų giminaičiai
ir artimieji, laikosi dar radikalesnės nuomonės dėl įvykio ir
pokalbiuose su Lenkijos žurnalistais teigia, kad L.Kaczynskis buvo
nužudytas Rusijos valdžios įsakymu.