Jis sakė tikintis, kad Afganistano saugumo pajėgos pradės
perimti atsakomybę už padėtį šalyje, tačiau tai priklausys nuo
padėties šalyje.
Perduoti atsakomybę už padėtį šalyje afganų armijai ir
policijai - pagrindinė sąlyga, leisianti išvesti NATO pajėgas iš
Afganistano. Pradėti pajėgų išvedimą numatyta birželį.
Praėjusių metų lapkritį NATO viršūnių susitikime Lisabonoje
patvirtintame plane numatoma, kad Aljanso šalių kariškiai iki 2014
metų baigs dalyvauti kovinėse operacijose Afganistane.
A.F.Rasmussenas taip pat nurodė, kad kovą NATO Taryba svarstys
Aljanso karinės struktūros grandžių mažinimo variantus. Tai
Lisabonos viršūnių susitikimo direktyvos realizacija, siekiant
padidinti efektyvumą ir sumažinti išlaidas karinei struktūrai.
Reformą numatyta užbaigti per dvejus metus.
Iš šalių, kurios nepriklauso NATO, A.F.Rasmussenas išskyrė
bendradarbiavimą su Rusija. Pirmiausia, bendradarbiavimą
priešraketinės gynybos srityje, paminėdamas Lisabonos susitikime
priimtą „istorinį“ nutarimą. „Pirmą kartą Rusija ir NATO
bendradarbiaus gindama Europą nuo raketų pavojaus“, - pabrėžė
NATO generalinis sekretorius.
A.F.Rasmussenas patvirtino NATO poziciją, kad Aljansas ir Rusija
kurs ne bendrą priešraketinę gynybos sistemą, o dvi atskiras,
susietas bendradarbiavimo ryšiais.
NATO generalinis sekretorius taip pat sakė, kad šiais metais
taip pat vyks derybos dėl NATO bendradarbiavimo su „kitais
partneriais, kuriuos su Aljansu sieja bendras susirūpinimas dėl
saugumo“. NATO žada jiems pagelbėti reformuoti ginkluotąsias
pajėgas.
Aljansas taip pat ketina aktyvinti dialogą su Kinija, Indija ir
kitomis tarptautinėje scenoje svarbiomis šalimis.