Kaip rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų
svetainė, pasirašymo ceremonija vyko bendrovės STX laivų
statyklose Sen Nazero uostamiestyje Vakarų Prancūzijoje, kur bus
statomi šie laivai Rusijai.
Iš viso numatoma pirkti Prancūzijoje du laivus. Ateityje galbūt
dar du bus pastatyti pagal licenciją Rusijoje.
Susitarimo pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Prancūzijos
prezidentas Nicolas Sarkozy ir Rusijos vicepremjeras
Igoris Sečinas.
Kaip jau pranešta, laivus statys tarptautinis konsorciumas, į
kurį įeis Prancūzijos valstybinė bendrovė DCNS ir laivų statykla
STX, taip pat Rusijos Jungtinė laivų statybos korporacija.
Ekspertų vertinimais, pirmasis laivas gali kainuoti daugiau kaip
700 mln. eurų, antrasis - daugiau kaip 600 milijonų.
Formaliai Prancūzija laimėjo laivų Rusijai statybos konkursą,
bet tarp pretendentų atlikti užsakymą buvo ir laivų statybos
įmonių iš Ispanijos ir Nyderlandų.
Apie konkurso organizavimą buvo paskelbta rugpjūtį, bet apie
galimą būtent Mistral“ pirkimą Rusijos spauda rašė dar prieš
metus iki to.
Rusijos ir Prancūzijos sandoris sukėlė susirūpinimą kai
kuriose NATO šalyse, tarp Jungtinėse Valstijose. JAV valstybės
sekretorės pavaduotojas Jamesas Steinbergas
pernai kovą pareiškė, kad klausimą dėl laivų „Mistral“ pardavimo
Rusijai karinių ir strateginių padarinių būtina atidžiai
išnagrinėti.
Susirūpinimą dėl galimo sandorio pareiškė Lenkija, Baltijos
šalys, taip pat Gruzija, kuri itin pažymėjo Rusijos karinio jūrų
laivyno vyriausiojo vado admirolo Vladimiro Vysockio pareiškimą, kad
jeigu „Mistral“ būtų turėjusi Maskva per konfliktą su Gruzija 2008
metais, desantą iš Novorosijsko į Abchazijos pakrantę būtų buvę
galima atsiųsti kur kas greičiau.
Tuo tarpu Rusijoje kai kuriai kariniai ekspertai suabejojo, ar
sandoris padidins šalies gynybinę galią.
Kaip pareiškė BBC leidinio „Nezavisimyj vojennyj obzor“
atsakingasis redaktorius Viktoras Litovkinas, Rusijos vadovybė ne
itin gerai įsivaizduoja, kam jai reikia tokių laivų.
„Šis laivas skirtas ekspedicinėms operacijoms. Rusija nesirengia
vykdyti tokių operacijų, tai parašyta jos doktrinoje. Kur mes
rengiamės išlaipinti desantą, nesuprantama“, - mano jis.
Be to, Rusijoje nėra kranto infrastruktūros, kad būtų galima
laikyti tokius laivus uosto prieplaukoje. Taigi jiems reikės stovėti
išmetus inkarą, ir todėl jie pirma laiko pasens.
Be to, V.Litovkino nuomone, „Mistral“ skirtas plaukioti šiltose
jūrose, ir Ramiajame vandenyne, kur, turimais duomenimis, bus
dislokuoti abu Prancūzijoje perkami laivai, jie netinka. Bus būtina
juose įrengti papildomai įrengti.
Todėl, V.Litovkino nuomone, sprendimas pirkti „Mistral“ - vien
politinis.
„Mes rengiame Prancūzijai didelę dovaną už vieną milijardą
tris šimtus milijonų eurų“, - sakė jis.
Savo ruožtu naujienų agentūros „RIA-Novosti“ karinis
apžvalgininkas Ilja Kramnikas mano, kad „Mistral“ pirkimas yra
visiškai pagrįstas.
Pasak jo, toks laivas „gali būti naudojamas įvairioms taikos
palaikymo operacijoms, užtikrinti buvimui kritiškai svarbiame
rajone, jis gali būti naudojamas taip pat kovojant su piratais“.
„Laivo „Mistral“ žygis, tarkime, iki Afrikos kyšulio, atsieis
pigiau nei didelio laivo, skirto kovai su kitais laivais“, - sakė
I.Kramnikas.
V.Kubilius nesijaudina
Galimą nerimą dėl Prancūzijos
karo laivų pardavimo Rusijai malšina žinia, kad Lietuvos
kaimynystėje tokios ginkluotės nebeįstengiama pasigaminti,
pareiškė premjeras Andrius Kubilius, komentuodamas antradienį
pasirašyta Prancūzijos ir Rusijos susitarimą.
„Galimą nerimą dėl tokios ginkluotės pardavimo malšina
žinia, kad Lietuvos kaimynystėje tokios ginkluotės nebeįstengiama
pasigaminti. Kartu viliamės, kad NATO valstybėms niekada nereikės
sukti galvos, kaip atsiginti nuo pačių gamintų ginklų“, -
pareiškė premjeras, kurio komentarą BNS perdavė patarėjas Virgis
Valentinavičius.
Lietuvos užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai
antradienį pasirašytą sandorį komentuoti atsisakė - abu jie per
atstovus BNS perdavė, kad antradienį komentarų nebus.
Anksčiau krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Maskvos
ir Paryžiaus sandorį yra pavadinusi „didele klaida“. Ji BNS yra
sakiusi, kad sandoriu sukurtas precedentas, kai „NATO ir Europos
Sąjungos valstybė parduoda itin sudėtingą ir puolamąją
ginkluotę trečiajai šaliai, valstybei, kurios demokratijos lygis
nėra toks, dėl kurio būtų visiškai ramu“.