„Sprogimas Maskvos oro uoste: kaip reaguos V.Putinas?“ - klausia
amerikiečių „Time“. „Raminti visuomenę pažadais „likviduoti“
teroristus arba „skandinti juos išvietėje“ paprastai buvo V.Putino
uždavinys. Tai jis darydavo po kiekvieno iš maždaug dešimties
teroro aktų, surengtų Maskvoje per jo valdymo laikotarpį. Tačiau
kol kas V.Putinas nuo šios bravūros susilaiko“, - rašo leidinys.
Kalbėti teko Dmitrijui Medvedevui, „nors jis ne toks išradingas
oratorius“, mano JAV savaitraščio žurnalistai. Rusijos prezidentas
pareiškė, kad teroro akto priežastis yra ta, kad ne visi įstatymai
teisingai taikomi, tačiau „vargu ar tai yra griežtas pareiškimas,
kurio rusai laukia iš savo vadovų“.
Tokie pareiškimai netinka po nesėkmingų antiteroristinių
kampanijų. Teroro išpuolių skaičius Šiaurės Kaukaze - „tie
kalnai yra islamo teroristų židinys“ - pastaruoju metu padidėjo
keturis kartus, skelbia „The Time“.
„Žlugimai ir nesėkmės nuolat ilgina kaltinamąjį aktą
valdančiajam duetui dėl jo požiūrio į Kaukazo problemą, -
skelbia žurnalistai. - Kai 2008 metais D.Medvedevas atėjo į
valdžią, jis sutelkė dėmesį į regiono ekonomikos plėtrą ir
naujų darbo vietų sukūrimą, tuo pačiu vildamasis atitraukti
musulmonų jaunimą nuo ekstremizmo. Jie toliau tęsė šį kursą net
po to, kai kovo mėnesį sprogimai metropolitene visiškai jį
diskreditavo“.
Naujas teroro išpuolis nepalieka jiems galimybės tęsti šį
kursą, tarsi nieko nebūtų įvykę, rašo „The Time“: „V.Putinas ir
D.Medvedevas tikriausiai suvoks, kad įprasti jų metodai nebeveikia“.
Gali būti, kad po to seks atsistatydinimai arba nauji
pareiškimai apie greitą visų teroristų sunaikinimą, „tačiau šie
manevrai vargu ar padės įtikinti Rusijos visuomenę, kad teroristų
grėsmė kontroliuojama. Sprogdinimai verčia žmones galvoti
priešingai“, - apibendrina „The Time“.
„Ataka sudavė didžiulį smūgį Maskvos reputacijai. Sprogimas
buvo surengtas tuo metu, kai prezidentas Dmitrijus Medvedevas rengėsi
vykti į Davoso pasaulio ekonomikos forumą užsitikrinti užsienio
investuotojų palankumą“, - primena „The New York Times“ straipsnyje
„Mirtinas sprogimas atsakingu Rusijai momentu“. Užtaisas sprogo
tarptautinio Domodedovo oro uosto keleivių salėje, pavyzdiniame
Rusijos sostinės oro uoste, užmušdamas ir sužeisdamas
užsieniečius - jie anksčiau retai tapdavo Rusijos teroro aktų
aukomis“.
Naujas teroro aktas liudija apie nesėkmingą Kremliaus
strategiją kovojant su terorizmu Šiaurės Kaukaze, įsitikinusi
amerikiečių spauda. Rusijos vadovai bandė - ir visai sėkmingai -
sulaikyti kovotojus namuose, Šiaurės Kaukaze, rašo „The New York
Times“. Tačiau tik per pastaruosius pusantrų metų įvyko du
stambūs teroro aktai už regiono ribų - sprogimai Maskvos
metropolitene 2010 metų kovą ir „Nevos ekspreso“ susprogdinimas 2009
metų lapkritį. Atsakomybę už abu teroro aktus prisiėmė Doku
Umarovo kovotojai, primena laikraštis.
Teroro išpuoliai Rusijoje paprastai sukelia pasekmes srityse,
kurios tiesiogiai nesusijusios su kova su terorizmu. „Sprogimas oro
uoste gali turėti politines pasekmes, užbaigdamas laikiną
(Medvedevo) liberalizacijos laikotarpį“, - spėja „The New York
Times“, primindamas, kad anksčiau po teroro aktų sustiprėdavo
jėgos struktūrų ir V.Putino įtaka, kai „saugumas būdavo
paskelbimas pagrindiniu nacionaliniu prioritetu“.
Sausio 24 dieną Maskva išgyveno patį baisiausią teroro
išpuolį per pastaruosius šešerius metus, tvirtina britų „The
Independent“ straipsnyje, pavadintame „Skerdykla Maskvoje“. 1999
metais V.Putinas pradėjo karą Čečėnijoje, kad grąžintų regiono
kontrolę, tačiau nuo to laiko pasipriešinimas išplito už Kaukazo
ribų ir kovos frontas periodiškai pasiekia Maskvą, rašo
laikraštis.
Nuostabu, kad valandai praėjus po sprogimo, oro uostas jau veikė
visu pajėgumu, ir atvykstantys iš užsienio keleiviai ėjo per tą
pačią keleivių atvykimo salę, kurioje įvyko teroro aktas, stebisi
„The Independent“. „Jie tiktai užklojo sprogimo vietą brezentu“, -
cituoja laikraštis keleivę, kuri po trijų valandų po sprogimo
atskrido iš Londono. - Viskas atrodė kaip įprasta, tik buvo
juntamas nepakenčiamas kvapas, o parduotuvių vitrinos išdaužytos“.
Teroro aktas didžiausiame Rusijos tarptautiniame oro uoste -
stiprus smūgis šalies pastangoms įveikti vidaus terorizmą, o
galbūt ir viltims pritraukti užsienio investicijų, rašo „The
Financial Times“. Teroro aktas buvo surengtas netrukus po to, kai buvo
sudaryti du didžiausi pastarųjų metų sandoriai su užsienio
kompanijomis- „PepsiCo“ įsigijo „Wimm Bill Dann“, o BP apsikeitė
akcijomis su „Rosneft“, primena leidinys.
„Beje, kai kurie analitikai spėja, kad neigiama įtaka
investuotojų nuotaikoms netrukus išsisklaidys“, - rašo „The
Financial Times“. „Rusijoje daug rizikos, o apie ją investuotojai
žinojo. Tai žmogiškoji, bet ne investavimo, tragedija“, - pažymi
Rolandas Nashas iš „Verno Capital“.
Radijo stoties „Deutsche Welle“ rusiškos redakcijos vadovas Ingo
Mannteufelis abejoja, kad Rusijos prezidentas
D.Medvedevas nori ir turi politinės valdžios priversti atsakyti
Rusijos specialiąsias tarnybas, kurios, pasak kai kurių šaltinių,
turėjo informacijos apie rengiamą teroro išpuolį, tačiau
teroristų ieškojo ne Domodedove, Maskvos pietryčiuose, o
Zelenograde, esančiame šiaurės vakaruose. Komentatoriaus nuomone
tragiškiausia tai, kad „rusai negali pasikliauti savo valstybės
tarnybomis“ dėl jose išplitusios korupcijos, kuri padeda teroristams
rengti teroro išpuolius.