„Izraelis mano, kad tarptautinė bendruomenė privalo
pareikalauti, kad bet kuri Egipto vyriausybė turi laikytis taikos
sutarties su Izraeliu“, - sakoma premjero tarnybos pranešime,
cituojančiame premjerą.
Pareiškimas nuskambėjo Egipte aštuntą dieną nerimstant
protestams, kuriose dalyvaujančios šimtatūkstantinės minios
reikalauja artimiausio Izraelio sąjungininko regione, prezidento
Hosni Mubarako, atsistatydinimo.
Bijo pažeminimo?
Egiptietis kino aktorius Omaras
Sharifas antradienį pareiškė, kad prezidentas laikosi valdžios, nes bijo
„pažeminimo“, ir kad kalbos apie demokratiją Egipte yra „nuostabus“
dalykas.
Pasaulinio garso 78-erių metų žvaigždė O.Sharifas antradienį
Didžiosios Britanijos nacionaliniam transliuotojui BBC sakė, kad
vienintelis sukilimo keliamas pavojus būtų tai, kad prezidento
H.Mubarako nuvertimas galėtų pakenkti ryšiams su Jungtinėmis
Valstijomis ir kaimyniniu Izraeliu.
„Ponas Mubarakas yra labai užsispyręs, jis nenori trauktis. Jis
nenori būti pažemintas, todėl padėtis yra sudėtinga. Nežinau,
kaip tai baigsis“, -sakė „Oskarui“ nominuotas aktorius.
„Daugelis egiptiečių, jei eis balsuoti, balsuos prieš poną
Mubaraką, esu tuo tikras. Jie gerai žino, kad daugiau taip nebenori,
jiems tai nusibodo ir jiems reikia naujų žmonių“, - sakė jis.
„Nemanau, kad bus pralietas kraujas. Manau, kad protestuojantys
jauni žmonės yra labai šaunūs ir visai neagresyvūs. Jie tai daro
labai gražiai, - kalbėjo aktorius. - Labai svarbu, kaip ilgai tai
truks“.
Kino juostose „Arabijos Lorensas“ (Lawrence of Arabia (1962) ir
„Daktaras Živago“ (Doctor Zhivago (1965) suvaidinęs aktorius sakė,
kad sukilimas jam buvo „labai netikėtas“.
„Labai džiaugiuosi matydamas, kad tiek jaunų žmonių į visa
tai žiūri rimtai ir labai stengiasi gauti, ko trokšta, - tai yra
išvaryti Mubaraką visai iš šalies, - sakė aktorius. - Vienintelė
problema, manau - ar mes tebeturėsime amerikiečių ir izraeliečių
paramą. Tai vienintelis viso to reikalo pavojus. Kitais atvejais, esu
visu 100 procentų už jaunimą“.
O.Sharifas gimė 1932 metais antrajame pagal dydį Egipto
Aleksandrijos mieste. Jis prisipažino negalėjęs net įsivaizduoti
tokio sukilimo.
„Jie nori tikros demokratijos, ir tai nuostabu, nes anksčiau jie
niekada apie ją negalvojo. Niekada negirdėjau, kad kas nors Egipte
kalbėtų apie demokratiją“, - sakė jis.