Tai interviu laikraščiui „Neatkariga“ pareiškė naujoji
Latvijos instituto direktorė Karina Petersonė, einanti šias
pareigas nuo sausio 24 dienos.
Ji pažymėjo, kad per krizę instituto biudžetas sumažėjo iki
65 tūkst. latų, jame dirba keturi žmonės, tačiau įstaigos
uždaviniai ir politika aiškūs.
Ji pažymėjo, kad tai „viskas, kas švaru ir natūralu -
nepaliesta gamta, ekologiniai produktai, kurortai, pievos, takeliai,
ežerai, žvejyba, žuvys. Kultūros turtai ir mokslininkų
pasiekimai. Ir, žinoma, sportas“.
„Be to, formuojamas užsieniui skirtas įvaizdis negali skirtis
nuo to, kaip pati Latvija save vertina. Žmonės greitai supras, jeigu
mes jiems siūlysime falšą. Todėl formuojami dalykai turi būti
žinomi ir priimtini Latvijos žmonėms“, - sakė ji.
Ji taip pat pastebėjo, kad šiuo metu instituto strategijos
formuoti neįmanoma dėl resursų stokos.
Institutas negali užsakyti tyrimų, nes tam tikslui neturi
pinigų. Taip pat nėra lėšų leidiniams, kurie turi paklausą
diplomatinėse atstovybėse, apie valstybę, jo simbolius ir istoriją
leisti.
„Gerai vertinu tai, kad šalies URM jaučia instituto svarbą ir
mato jame gerą užsienio politikos instrumentą. Ministerija iš savo
išteklių skyrė mums lėšų, kad būtų galima mokėti atlyginimus
keturiems žmonėms ir nuomoti patalpas. Šiandien visiems sunku,
todėl nėra ko skųstis“, - sakė ji.
Kalbėdama apie Latvijos simbolius, ji sakė, kad nėra
būtinybės „sieti visą Latviją su vienu kokiu nors žinomu
simboliu“.
K.Petersonę šiame poste pakeitė Ojarą Kalninį, kuris buvo
išrinktas į Seimą „Vienybės“ sąraše ir šiuo metu vadovauja
parlamentinei užsienio reikalų komisijai.