Politikos apžvalgininkai neslėpė buvę šokiruoti fakto, kad
JAV ir jų pagrindinės sąjungininkės Europoje paisydamos
dabartinės politinio korektiškumo ideologijos pasirengusios
nusigręžti nuo tris dešimtmečius jų ištikimu strateginiu
partneriu buvusio Egipto vadovo.
Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu nurodė žydų valstybės ministrams nekomentuoti
politinės situacijos neramumų krečiamame Kaire, kad esant tokiai
įtemptai padėčiai nebūtų dar šliūkštelėta alyvos į ugnį.
Tačiau Izraelio prezidentas Shimonas Peresas
- ne ministras.
„Mes visuomet didžiai gerbėme ir toliau gerbiame prezidentą
Mubaraką“, - sakė Sh.Peresas pirmadienį.
Tuomet jis užsiminė apie praeityje buvusią įtampą
dvišaliuose santykiuose. „Nesakau, kad viskas, ką jis darė, buvo
teisinga. Tačiau jis nuveikė vieną darbą, už kurį visi esame jam
dėkingi - jis palaikė taiką Artimuosiuose Rytuose“, - pabrėžė
Izraelio prezidentas.
Laikraščių skiltininkai buvo kur kas labiau tiesmuki.
Aviadas Pohorylesas savo straipsnį dienraštyje „Maariv“ pavadino
„Kulka į nugarą nuo Dėdės Semo“. Jame jis kaltina prezidentą
Baracką Obamą ir valstybės sekretorę Hillary
Clinton, kad jie nepaisydami grėsmių vykdo naivią,
pasipūtėlišką ir ribotą diplomatiją.
Savo straipsnyje apžvalgininkas kelia klausimą, kas pataria
B.Obamai ir H.Clinton „kurstyti Egipto gatvėse siautėjančią minią
ir reikalauti galvos asmens, kuris vos prieš penkias minutes buvo
drąsus prezidento sąjungininkas... vos ne vienintelis blaivus protas
Artimuosiuose Rytuose“.
„Skirtingų kartų Amerikos prezidentų politiškai korektiška
diplomatija... yra skausmingai naivi“, - rašo A.Pohorylesas.
B.Obama sekmadienį pasisakė už „tvarkingą pereigą“ prie
demokratijos Egipte. Prezidentas neparagino H.Mubarako atsistatydinti,
visgi leido suprasti, kad jo dienos valstybės vadovo poste
veikiausiai suskaičiuotos.
B.Netanyahu savaitgalį davė nurodymus ambasadoriams daugiau nei
dešimtyje sostinių duoti suprasti priimančių šalių
vyriausybėms, kad Egipto stabilumas yra svarbiausias dalykas,
pranešė oficialūs šaltiniai.
„Jordanija ir Saudo Arabija mato reakcijas Vakaruose, kaip visi
nusigręžia nuo Mubarako, ir tai turės labai rimtų pasekmių“, -
rašo dienraštis „Haaretz“, cituodamas vieną pareigūną,
pageidavusį neskelbti savo pavardės.
Egiptas, galingiausias Izraelio kaimynas, buvo pirmoji arabų
šalis, 1979-aisiais sudariusi taiką su žydų valstybe. Egipto
prezidentą Anwarą Sadatą, pasirašiusi taikos
sutartį, po dvejų metų nužudė egiptietis fanatikas.
Tik po trylikos metų Egipto pavyzdžiu pasekė Jordanija, kurios
karalius Husseinas pasirašė antrąjį taikos susitarimą
su izraeliečiais. Izraelio vardu šią sutartį pasirašė tuometinis
ministras pirmininkas Yitzhakas Rabinas, kurį
praėjus metams, 1995-aisiais, nužudė žydų fanatikas.
Nuo tada daugiau taikos susitarimų nepasirašyta. Libanas ir
Sirija formaliai tebekariauja su Izraeliu.
Priešiškas Iranas smarkiai padidino savo įtaką Artimųjų
Rytų konflikte.
„Kyla klausimas, ar mes laikome B.Obamą patikimu, ar ne“, - sakė
vienas Izraelio pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.
„Dabar atrodo, kad ne. Tai klausimas, skambantis visame regione,
ne tik Izraelyje“, - pridūrė jis.
Politikos apžvalgininkas Ari Shavitas
dienraštyje „Haaretz“ rašo, kad B.Obama išdavė „nuosaikų Egipto
prezidentą, kuris buvo ištikimas Jungtinėms Valstijoms, skatino
stabilumą ir nuosaikumą“.
Pasak A.Shavito, stengdamasis palenkti į savo pusę arabų
viešąją nuomonę, B.Obama rizikuoja Amerikos kaip supervalstybės
statusu ir patikimu sąjungininku.
„Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje lyderiai stebi, kas vyksta
tarp Vašingtono ir Kairo. Visi suprato žinią: „Amerikos žodis
niekam vertas“, - rašo A.Shavitas.