„Jungtinės Valstijos šiandien skelbia priemones, atsakydamos į
prezidento (Aleksandro) Lukašenkos ir Baltarusijos vyriausybės
šiurkštų susidorojimą po 2010 metų gruodžio 19 dieną vykusių
prezidento rinkimų“, - sakoma Valstybės departamento atstovo spaudai
Philipo Crowley pranešime.
Pareigūnas pridūrė, kad „neproporcingas jėgos naudojimas ir
šimtų demonstrantų pirminis sulaikymas“ yra vieni iš Minsko
vyriausybės žingsnių, kurie „įpareigoja veikti Jungtines Valstijas
ir kitas tarptautinės bendruomenės nares“.
Minsko politikai atkerta, kad prieš tai paskelbtos Europos Sąjungos (ES)
vizų sankcijos Baltarusijos pareigūnams neturės kokių nors rimtų
padarinių vidaus politinės situacijos raidai Baltarusijoje.
„Manau, kad vizų sankcijos paveiks Baltarusijos valdžios
politiką laba silpnai. Tai daugiau moralinis poveikis, nei koks nors
realus, dalykiškas spaudimas“, - pareiškė agentūrai „Interfax“
Jungtinės piliečių partijos garbės pirmininkas Stanislavas
Bogdankevičius.
Jo nuomone, priimtą Briuselyje sprendimą reikia vertinti taip,
kad „baltarusiai turi spręsti savo problemas patys“.
„Tikriausiai neteisinga, kai mes kreipiamės į Vakarus ar į
Rytus, prašydami išspręsti mūsų problemas. Liaudis pati turi
spręsti savo problemas, ir kažkuria prasme jie (ES) teisūs“, -
sakė S.Bogdankevičius.
Jis mano, kad „visa demokratinė opozicija turi susivienyti pagal
kokias nors griežtas taisykles, iškelti bendrą lyderį, sudaryti
bendrą politinę tarybą ir dirbti, siekdama vieno tikslo - atkurti
demokratiją šalyje“.
„Kol kas mes to padaryti negalime, ir apeliuojame į Rytus ir
Vakarus, kad jie mums tai padarytų“, - pridūrė politikas.
Savo ruožtu Baltarusijos kairiųjų partijos „Teisingas pasaulis“
pirmininkas Sergejus Kaliakinas pavadino ES sprendimą „pačios
Europos Sąjungos, kuri pati nusprendžia, ką jai daryti, esant šiai
situacijai, reikalu“.
„Lankydamiesi Europos Parlamente mes nesakėme, kokios sankcijos
turi būti. Mes norėtume, kad ES pareikalautų paleisti
areštuotuosius ir surengti nepriklausomą tyrimą to, kas vyko
gruodžio 19 dieną, kad būtų išaiškinta tiesa ir kaltininkai
patraukti atsakomybėn“, - sakė S.Kaliakinas interviu agentūrai
„Interfax“.
„Kai dėl metodų, kuriuos pasirenka Europos Sąjunga spaudimui
daryti, tai - ES reikalas. Vadinasi, jie mano, kad šių priemonių
(vizų sankcijų) pakanka, arba tiek jie sugebėjo suderinti Europos
Sąjungoje“, - sakė politikas.
Pasak jo, „matyt, tai sprendimas, kuris galėjo būti priimtas
šiuo metu“.
Kalbėdamas apie vizų sankcijas Baltarusijos pareigūnams
S.Kaliakinas pareiškė, kad „žmogui, kuris negali nuvykti į ES
šalis, tai gali būti svarbu“.
„Manau, kiekvienam žmogui bent jau nemalonu būti tokiame
sąraše, kai tau apribojamos teisės, ten (Europos Sąjungoje) tu
laikomas nepageidaujamu asmeniu“, - sakė S.Kaliakinas.
„Kiek tai bus veiksminga, parodys laikas“, - pridūrė jis.
„Manau, kad rimtų padarinių Baltarusijos respublikai šios vizų
sankcijos neturės“, - savo ruožtu pareiškė agentūrai „Interfax“
Baltarusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas Sergejus
Gaidukevičius.
Pasak jo, „žinoma, politikams tai nemalonu, bet rimtų padarinių
čia nebus“.
„Bet pats faktas, kad URM vadovas Sergejus Martynovas ir pirmasis
vicepremjeras Vladimiras Semaška nepatenka į sąrašą, rodo daug
ką. Semaška - tai ekonomika, energetikos ištekliai, pinigai“, -
sakė S.Gaidukevičius, paaiškindamas, kad Baltarusija parduoda ir
per ją gabenama tranzitu daug energetikos išteklių, naftos
produktų.
LDP lyderis mano, kad „nutraukti visa tai neįmanoma, neįmanoma
sustabdyti ekonominių santykių ir bendradarbiavimo“.
„Ekonominė dalis tokia stipri, kad kolegos Europoje nesiryžo
nutraukti šių santykių“, - pažymėjo jis.
S.Gaidukevičius mano, kad ES sprendimas buvo „visiškai
prognozuojamas ir visiškai adekvatus“.
„Mums dabar svarbu padaryti viską, kas įmanoma, kad nebūtų
blogiau. Visi šio proceso dalyviai - Vakarai, Rusija, Baltarusija -
turi padėti didelį tašką ir spręsti konkrečius klausimus“, -
pareiškė LDP lyderis.
Pasak jo, „norėtųsi, kad nuo sausio 31 dienos - nuo nulinio
taško - būtų pasiekta pažangos dialoge“.
„Kito kelio viena ir kita šalis neturi“, - įsitikinęs
S.Gaidukevičius.
Pirmadienį, sausio 31 dieną, ES užsienio reikalų ministrų
taryba priėmė sprendimą uždrausti įvažiuoti į Bendriją 158
Baltarusijos pareigūnams, tarp jų prezidentui Aleksandrui
Lukašenkai. Taip pat bus įšaldyti jų aktyvai Sąjungos šalyse,
jeigu jų yra.
Sąraše nėra Baltarusijos užsienio reikalų ministro
S.Martynovo ir pirmojo vicepremjero V.Semaškos. Taip Briuselis nori
palaikyti oficialius diplomatinius ryšius su Minsku ir mėgina vesti
su juo dialogą, paaiškino užkulisiuose žurnalistams ES diplomatai.
ES diplomatai svarstė ir gilesnių ekonomikos sankcijų
Baltarusijai galimybę, bet jų neįvedė. Nebuvo pritarta Švedijos
ir Lenkijos siūlymui įšaldyti bendradarbiavimą su 27 šalių
bloku.