82 metų lyderis sakė, kad nebesieks būti perrinktas į
prezidento postą, kai rugsėjį baigsis jo kadencija.
„Ateinančius mėnesius dirbsiu, kad būtų imtasi žingsnių
užtikrinti taikų valdžios perdavimą“, - sakė H.Mubarakas savo
kalboje, kurią transliavo televizija.
Protestuotojams, kurie reikalauja, kad jis paliktų Egiptą,
H.Mubarakas sakė: 'Tai mano šalis... Ir aš čia mirsiu“.
Dešimt minučių trukusi prezidento kalba sukėlė pasipiktinimo
audrą tarp jau ilgiau nei savaitę demonstracijas rengiančių
protestuotojų, kurių skaičius antradienį perkopė milijoną.
„Mes neišeisime! Jis išeis!“, - skandavo kai kurie
protestuotojai.
Vašingtonas, netikėtai užkluptas prasiveržusio visuomenės
pykčio dėl priespaudos ir negandų bangos, kuri nuo Tuniso nusirito
iki vieno iš artimiausių jo sąjungininkų tarp arabų šalių,
padidino spaudimą H.Mubarakui greičiau reaguoti į susidariusią
padėti, tačiau visgi neparagino jo atsistatydinti.
„Tai akivaizdu ir šįvakar išsakiau šią savo nuomonę
prezidentui H.Mubarakui, kad tvarkinga pereiga turi būti reikšminga,
taiki ir turi prasidėti dabar“, - sakė JAV prezidentas Barackas
Obama (Barakas Obama) po pokalbio telefonu su H.Mubaraku.
Tačiau pačiame Egipte šalies ateitis vis dar atrodo labai
miglota.
Netrukus po H.Mubarako kalbos valstybinė televizija, kuri iš
esmės ignoravo antivyriausybinius protestus, parodė reportažą apie
mažesnes demonstracijas, surengtas pareikšti paramą prezidentui.
Šios provyriausybinės eitynės buvo netikėtas posūkis, turint
galvoje faktą, kad iki šiol nebuvo matyti praktiškai jokių režimo
palaikymo ženklų.
Kairo centre esančiame Tahriro maidane (Išsivadavimo aikštėje)
aikštėje, tapusioje daugiau nei savaitę trunkančių protestų
epicentru, žmonės, nepaklusę paskelbtai komendanto valandai,
griežtai kritikavo H.Mubaraką už tai, kad jis nepaiso jų
reikalavimo atsistatydinti.
„Jo kalba niekam verta ir tik kursto mūsų pyktį, - sakė Shadi
Morkosas. - Tęsime protestus“.
Antrajame pagal dydį Aleksandrijos mieste kariai tankuose šaudė
į orą, mėgindami įvesti tvarką po antivyriausybinių protestų
dalyvių susirėmimų su H.Mubaraką palaikančiais demonstrantais.
Kariškių vaidmuo - lemiamas
Dabartinėje situacijoje daug priklausys nuo armijos, kuri
anksčiau buvo pagrindinis H.Mubarako galios ramstis ir užėmė
dominuojančią padėtį Egipte nuo 1952 metų, kai kariškiai
nuvertė monarchiją.
Manoma, kad kariškiai stengiasi užsitikrinti tokį valdžios
perdavimą, kuris leistų jiems išlaikyti turimą įtaką. Armija
pažadėjo nešaudyto į protestuotojus ir pavadino jų reikalavimus
legitimiais.
Tačiau kai kurie analitikai sako, kad įtampa gali išaugti ir
armijos viduje, jei H.Mubarakas ilgai nesitrauks ir ims atrodyti, kad
aukštesnio rango karininkai gina lyderį, kuris neteko legitimumo.
„Kuo ilgiau tai tęsis, tuo daugiau žmonių ims sieti
kariuomenės vadovybę su H.Mubaraku. Tai labai pavojinga“, - sakė
politinių prognozių centro „Exclusive Analysis“ ekspertas Faysalas
Itani, kuruojantis Artimųjų Rytų ir Šiaurės
Afrikos klausimus.
„Tai bus didžiulis spaudimas saugumo tarnyboms“, - pridūrė jis.
Didžiojoje Britanijoje gyvenantis egiptiečių dvasininkas,
priklausantis Musulmonų brolijai - Egipte oficialiai uždraustam
islamistų judėjimui, kuris yra įtakingiausia opozicinė jėga
šalyje, taip pat sakė, kad esama konflikto grėsmės.
„Tai dar šliūkštelės alyvos į ugnį. Jo kalba pakurstys
konflikto šalyje grėsmę. Žinojome, kad jis laikysis savo, bet
nemanėme, kad taip atkakliai“, - sakė Kamelas el-Helbawy (Kamelas
Helbavis).
Buvęs diplomatas Mohammedas ElBaradei (Mohamedas ElBaradėjus),
pastaruoju metu tapęs įtakingiausia opozicijos figūra Egipte,
pareiškė, kad H.Mubarako žingsnis yra „triukas“.
Antradienio demonstracija buvo ryškus ženklas, kad visuomenės
netenkina H.Mubarako sprendimas paskirti viceprezidentą, kuriuo tapo
Omaras Suleimanas, ir ji atmeta siūlymą pradėti dialogą su
opozicija.
Daug protestuotojų kalbėjo apie tai, kad penktadienį vėl bus
mėginama surengti demonstraciją prie prezidentūros Kaire ir
priversti H.Mubaraką pasitraukti.
„Jei egiptiečiai iki penktadienio liks gatvėse, galbūt kitas
H.Mubarako žingsnis bus sprendimas nedelsiant atsistatydinti“, -
sakė 35 metų gydytojas Ahmedas Khalifa.
JAV diplomatinis balansavimas
Kai H.Mubarakas paskelbė apie savo planus rugsėjį perduoti
valdžią, jam paskambino JAV prezidentas.
Aukšto rango administracijos pareigūnas sakė, kad B.Obamos
pokalbis su H.Mubaraku, trukęs apie pusvalandį, buvo atviras bei
nuoširdus ir nepaliko abejonių, kad „laikas pereigai atėjo, jos
negalima atidėti“.
„Jis sakė, jog akivaizdu, kaip H.Mubarakas myli savo šalį ir
kaip jam dabar sunku. Prezidentas B.Obama paaiškino jam, kad
tvarkinga pereiga nebegali būti vilkinama, ji turi prasidėti dabar“,
- sakė pareigūnas.
B.Obamos pasisakymą galima laikyti iki šiol aiškiausiu ženklu,
jog Vašingtone manoma, kad H.Mubarakui anksčiau ar vėliau visgi
teks pasitraukti.
Tačiau pareigūnai nelinkę atvirai spausti jį atsistatydinti,
kad nepakenktų kitiems sąjungininkams regione, kuriems gali tekti
susidurti su panašiais neramumais.
H.Mubarako pasitraukimas atneš rimtų pokyčių Artimųjų Rytų
politikoje, o pasekmes pajus virtinė valstybių, pradedant Izraeliu,
kuris 1979-aisiais pasirašė taikos sutartį su Egiptu ir baigiant
naftos milžine Saudo Arabija.
Vos per keturias savaites, praėjusiais nuo tada, kai Tunise
protestuodamas prieš korupciją ir priespaudą susidegino Mohammedas
Bouazizi, jo žūties pakurstyta visuomenės
pykčio banga nusirito ir per kitas regiono šalis.
Jordanijos karalius Abdullah po protestų antradienį
paskyrė naują ministrą pirmininką. Neramumų neišvengta ir Sudane
bei Jemene.
Dėl neramumų išaugo naftos kainos, nes bijoma problemų Saudo
Arabijoje ir Egipto Sueco kanale. Tai savo ruožtu kursto
būgštavimus dėl tolesnio infliacijos augimo ir stiprina tikimybę,
kad socialiniai neramumai gali išplisti į kitus regionus.