Užkalbinti žmones Maskvos gatvėse - ne taip paprasta. Jie vos pasilabinus krato galvą ir skubriai kulniuodami pro šalį rodo į laikrodį - nėra laiko stabtelėti. Tie, kuriuos pavyksta įkalbinti sustoti bent minutei, pripažįsta: teroristinis išpuolis Domodedovo oro uoste išgąsdino ir nuliūdino, bet galimybių vengti didelių susibūrimų vietų tokiame megapolyje tiesiog nėra.
Rusijos sostinė mėgina atsigauti po paskutinio jai suduoto teroristų smūgio - sausio 24 dieną oro uosto tarptautinių reisų atvykimo zonoje sprogusi bomba, prilygstanti 5 kilogramų trotilo galingumui, nusinešė 36 gyvybes, daugiau kaip šimtas buvo sužeisti.
„Žinoma, bijome, ir po teroristinio akto mes visi labai jaudinomės. Mes prisimename viską nuo pradžios, kai dar sprogdino gyvenamuosius namus. Visa tai liūdna ir graudu. Bet Maskva toks miestas, su tokiu pamišusiu gyvenimo tempu, kad gali tai prisimini liūdnomis gyvenimo akimirkomis, bet kai skubi ir reikia į metro, užtikrinu jus, niekas apie tai negalvoja. Kitaip sustotum, ir viskas, o sustoti šiame mieste negalima“, - sako 56 metų Tatjana.
Naujajame Arbate, kur šnekamės, zvimbia kelios eilės automobilių, į požemines metro stoteles susispaudę lyg silkės leidžiasi gyventojai.
„Turiu tokių pažįstamų, kurie po išpuolių negali į metro leistis. Aš galiu, nors man labai liūdna. Galiu pasakyti, kad psichologiškai tai sunku. Bet reikia, ir eini. Nors viena pažįstama dabar važinėja tik antžeminiu transportu, nesinaudoja metro, paniškai bijo, vaikšto pas psichologą, neįveikia baimės. Bet dauguma žmonių gyvena toliau, nusileiskite į metro - toks pat kiekis žmonių“, - emocingai kalbėjo moteris.
Naujajame Arbate gimusi ir iki šiol gyvenanti 51 metų Marija tikina, kad ir dabar čia jaučiasi saugi. „Man atrodo, kad bet kurio teroristinio akto tikslas yra išgąsdinti. O mūsų užduotis - neišsigąsti. Kadangi nesu jau jauna maskvietė, aš negaliu teroristams suteikti tokią galimybę išgąsdinti“, - ryžtingai laikosi sostinės gyventoja.
Pasak jos, žmonės į teroristinį išpuolį reagavo skirtingai. „Gali pasirodyti, kad vyrauja abejingumas. Bet iš tikrųjų mes užjaučiame visus tuos, kurie papuolė į teroristinius aktus, o valdžios užduotis neleisti daugiau tokių išpuolių, - įsitikinusi ji. - Bet mes suprantame, kad užtikrinti saugumą pakankamai sunku“.
Dažnas praeivis galėtų papasakoti, kaip jis ar jo artimieji susiję su sausio pabaigoje įvykusiu teroristiniu išpuoliu.
Iš lėto kėblinančios dvi pensininkės - reta išimtis judrioje gatvėje. Vieną iš jų sprogimas Domodedovo oro uoste ypač išgąsdino. „Mano anūkė vos prieš parą iki sprogimo buvo tame oro uoste. Viskas buvo tylu, ramu. Ji ramiai išskrido, o kai parskrido namo, sužinojo. Žinoma, dėl jos labai jaudinausi“, - kalbėjo pensininkė Lilija.
Vis dėlto jos draugė Galina tvirtina, kad tokia tragedija šiais laikais gali įvykti bet kur: „Netikėtumų galima tikėtis bet kurioje šalyje, bet kuriame mieste, bet kuriame pasaulio centre. O milicijos ir patikrinimų dabar daugiau.“
„Pas jus Lietuvoje nevyksta, nes jiems jūs neįdomūs. Jie eina ten, kur dideli miestai, daug žmonių, jie neina į mažus miestelius. Visuose dideliuose miestuose tai vyksta“, - pritaria Lilija.
Bet draugių nuomonė išsiskiria, ar valdžia daro viską, kad tokie išpuoliai neįvyktų. Galina tvirtai sako taip. Lilija linkusi abejoti: „Sunku pasakyti.“ Todėl Galina griežtai pakartoja: „Ne, valdžia daro viską. Mūsų valdžios politika normali. Jie daro viską, kas gali.“
Svečias iš Izraelio 59 metų Michailas taip pat turėjo apie ką pagalvoti. Jis į Domodedovo oro uostą atvyko ir per tą pačią salę, kurioje vyko sprogimas, ėjo vos dieną prieš tai.
„Izraelyje prie to žmonės labiau pripratę, todėl mes žinome, kad kai tik įvyksta teroristinis aktas, prasideda artimųjų ir pažįstamų telefoniniai skambučiai. Man taip pat pradėjo skambinti iš Izraelio. Čia, žinoma, buvo sujudimas, bet Rusijoje, kiek aš suprantu, taip būna pirmąsias dienas, o po to kažkodėl užsimiršta“, - pastebi vyras.
Jis negalėjo atsistebėti Rusijos gyventojų drąsa. „Pažiūrėkite, tęsiasi kelionių į Tunisą ir Egiptą reklamos. Žmonės rengiasi ten vykti! O kiti nenori išvykti, nepaisant to, kad Tunise du šimtai žuvusių, nuolat vyksta demonstracijos, plėšikaujama, mieste tankai. Rusijos žmonės - bebaimiai. Net kai buvo cunamis Pietryčių Azijoje, vis tiek jie ten sėdėjo ir mėgavosi saule. Kažkaip nėra rimto požiūrio, kad tai ne tik asmeninis pavojus, bet ir visai šaliai. Šalis negali gyventi nuolatinėje baimėje“, - aiškino Michailas.
Vyras tikisi, kad Rusijos valdžia gal bent dabar pradės „rūpestingiau elgtis su savo tauta, su savo žmonėmis“ ir bus žengti žingsniai, kad būtų įvykdyta antiteroristinė prevencija ne po išpuolio, o iki jo. „Saugumo tarnybos turi dirbti ne čia, o būtent ten, kur teroristiniams aktams ruošiamasi, ir perspėti žmones“, - mano jis.
Kitas svečias Rusijos sostinėje, tik ne iš kitos šalies, o iš kito miesto - Voronežo, 70 metų Vladimiras sako neturįs ką daug pasakyti, bet pripažino vos atvykęs į Maskvą iš karto pastebėjęs: „Aš matau, kad tauta nelabai linksma. Mano įspūdis liūdnas.“