Darbininkai nespėjo iššluoti nuolaužų iš Maskvos Domodedovo oro uosto, kai vienas jaunas žmogus iš Sankt Peterburgo šį teroro išpuolį įtraukė į savo rinkimų kampaniją.
Andrejus Kuznecovas yra rudaplaukis kompiuterių inžinierius, bandantis patekti į vietos parlamentą kaip ultradešiniųjų partijos – Judėjimo prieš nelegalią imigraciją (DPNI) – atstovas. A.Kuznecovas norėtų, kad visi į Sankt Peterburgą iš Vidurinės Azijos atvykę darbininkai būtų išvyti arba bent jau priversti „gyventi tam tikruose rajonuose, kur juos būtų galima lengviau stebėti“.
Kitą dieną po sprogimo Domodedovo oro uoste, kurį, manoma, surengė Kaukaze veikiančios grupuotės, DNPI rėmėjai surengė mitingą Sankt Peterburgo Kupčino rajone. Vieną partijos aktyvistą prieš tai sužeidė azerbaidžanietis.
„Kaukazo karas atkeliavo į mūsų miestus, – sako A.Kuznecovas. – Mes jiems siunčiame pinigus, o jie mums siunčia teroristus.“ Prezidento Dmitrijaus Medvedevo strategija numalšinti neramumus regione milijardinėmis investicijomis yra „anekdotas“, sako A.Kuznecovas. „Vokietijos ir Prancūzijos patirtis rodo, kad musulmonai neasimiliuoja. Turime jų neįsileisti.“
Dešiniųjų radikalų reikalavimams pritaria ir dalis eilinių Rusijos piliečių. Ir pačiame Kaukaze po truputį įsivyrauja ekstremistinė islamo forma. Daugiau nei 40 proc. rusų palaiko idėją atskirti regioną nuo Rusijos federacijos. Per metus įvairių išpuolių skaičius ten padvigubėjo, o šimtai tūkstančių etninių rusų pabėgo į Rusiją. Kremliaus kariauti karai Čečėnijoje ir Gruzijoje nuėjo perniek ir šiandien dauguma rusų nebenori, kad čečėnai, dagestaniečiai, ingušai ir balkarai būtų jų bendrapiliečiai.
Praėjus dvidešimčiai metų nuo Sovietų Sąjungos žlugimo terorizmas grasina pakirsti ne tik Maskvos valdžią Kaukaze, bet ir visą Rusijos kaip daugiatautės visuomenės ateitį. Šalyje gyvena daugiau nei šimtas tautybių. Iš 141 mln. Rusijos gyventojų 20 mln. yra musulmonai. Be to, prie gerovės kūrimo prisideda keli milijonai iš užsienio atvykusių darbininkų. Nepaisant to, pasak apklausų, 36 proc. Maskvos gyventojų sako jaučiantys „neapykantą“ čečėnams.
Rašytojas Viktoras Erofejevas tiki, kad „kraštutinis nacionalizmas yra mikrobas, galintis privesti prie šalies subyrėjimo“. Nacionalistų-komunistų laikraštis „Zavtra“ netgi numato ateityje kilsiantį pilietinį karą.
Pernai per rasistinius išpuolius prieš ne rusų kilmės asmenis žuvo 37 žmonės. Pernai spalį Chotkovo – miesto netoli Maskvos – meras paskelbė „apsivalymo“ kampaniją. Ironiška, kad būtent per nacionalinės vienybės dieną dešiniųjų ekstremistai padegė užsieniečių bendrabutį, o verslininkai atleido visus ne slavų kilmės darbuotojus. Gruodį radikalų minia surengė piketą priešais Kremlių, šaukė nacistinius sveikinimus ir medžiojo pietietiškos išvaizdos maskviečius – ir vien todėl, kad būrys kaukaziečių nudūrė vieną rusų futbolo gerbėją. Premjeras Vladimiras Putinas ant aukos kapo padėjo gėlių ir pagrasino sugriežtinti imigracijos taisykles.
Praėjus kelioms dienoms po V.Putino pasisakymo Maskvos milicijos vadas paskelbė ketinantis „ištirti, ar liberalūs ir demokratiniai principai išties suderinami su visuomenės interesais“. Jis nori grąžinti griežtą sovietmečio registracijos tvarką, kuri ženkliai ribojo laisvą judėjimą mieste.
Vis dėlto bandyti pasinaudoti šovinistinėmis savimi nepasitikinčios tautos nuotaikomis visada buvo rizikinga. 2003-aisiais Kremlius į politinę areną paleido nacionalistinę partiją „Rodina“, kuriai vadovavo charizmatiškasis politikas Dmitrijus Rogozinas, dabartinis Rusijos ambasadorius NATO ir Briuselyje. Kai „Rodina“ netrukus atsiriekė 9,2 proc. rinkėjų balsų, Kremliaus strategai atšaukė paramą partijai, sakydami, kad ji pernelyg „ksenofobiška“.
Sovietų Sąjungos gyvavimo pabaigoje Kremlius ir žvalgybos tarnybos sukūrė nacionalisto Vladimiro Žirinovskio LPDR partiją, kad nuviliotų rinkėjus nuo komunistų. V.Žirinovskis nuo tada tapo Rusijos parlamento vicepirmininku. Keturios dienos prieš oro uosto sprogdinimą V.Žirinovskiui buvo suteiktos kelios minutės valstybinės televizijos eteryje, kur jis agitavo prieš kaukaziečius, kuriuos pavadino „tais vagimis ir spekuliantais, kurie nei dirba, nei ko nors išmoksta“. Raudonu nuo įkarščio veidu šis ultranacionalistas rėkė į mikrofoną: „Mes šikame ant Kaukazo. Jis mums jau seniai įkyrėjo“.
V.Žirinovskio nesudrausmino nei D.Medvedevas, nei V.Putinas.