Per šiuo metu vykstantį sukilimą tūkstančiai įpykusių
gyventojų beveik kasdien renkasi į šią aikštę, reikalaudami, kad
atsistatydintų prezidentas Hosni Mubarakas,
vadovaujantis šaliai jau 30 metų.
Tahriro aikštei, kurios pavadinimas arabų kalba reiškia
„išsivadavimas“, revoliucijos jau ne naujiena. Joje buvo rašomi
daugelis šlovingų Egipto istorijos puslapių, taip pat epitafijos
nuverstiems lyderiams ir nugalėtiems užsienio įsibrovėliams.
Ši vieta dabar siejasi ne vien su istorine praeitimi - Tahriro
aikštės pavadinimas tapo vienu iš populiariausių žodžių
kompiuterinių paieškų sistemoje „Google“, kai pastarieji neramumai
ir pyktis pasiekė kulminaciją.
Aiškinantis didingos aikštės istorinę ir architektūrinę
praeitį, galima daug sužinoti apie viso Egipto istoriją ir
didvyriškus žygius.
Pasak kai kurių šaltinių, vieta, kurioje vėliau atsirado
Tahriro aikštė, Kairui buvo istoriškai svarbi nuo XIII šimtmečio.
Tačiau dabartinę išvaizdą ji įgijo tik IX amžiaus pabaigoje.
Aikštės architektūrą sukūrė kitas Mubarakas - XIX amžiaus
7-ame dešimtmetyje viešųjų darbų ministro postą užėmęs Ali
Pasha Mubarakas. Tuometis Egipto valdovas paša
Ismailas pavedė A.P.Mubarakui suprojektuoti Kairo architektūrą, kad
miestas taptų panašus į Paryžių. Tokiu būdu buvo sukurta ir
Tahriro aikštė.
Iš pradžių ji vadinta Ismailijos aikšte pagal paties chedivo
Ismailo, kuris patvirtino naujo Kairo centro architektūros dizaino
projektą, pavardę. Chedivais buvo tituluojami Egiptą valdę Osmanų
imperijos vasalai.
1952 metais ji buvo pervardyta Išsivadavimo aikšte, minint 1952 metais Egipte įvykusią revoliuciją, kai buvo
nuversta konstitucinė monarchija ir šalies tapo respublika.
Tahriro aikštės centre planuota pastatyti prezidento Gamalio
Abdel Nassero statulą, tačiau šie planai
buvo sustabdyti po žeminančio Egipto pralaimėjimo Izraeliui per
1967 metais vykusį Šešių dienų karą.
Tahriro aikštėje tradiciškai vykdavo daug didelių protestų ir
demonstracijų, tarp jų 1977 metų „duonos maištai“.
Vėliau šimtai tūkstančių žmonių joje protestavo prieš
karą Irake. Daugelis Egipto apžvalgininkų sako, kad norint patekti
į šalies žinias pakanka ateiti į Tahriro aikštę.
Tahriro aikštės esmę puikiai nusakė egiptietis rašytojas
Samiras Raafatas. Jis rašė dienraštyje „Cairo
Times“: „Tahriro aikštė negali būti rami. Atspindėdama miesto
nuotaikas arba šalies lyderių politinę programą svarbiausia
šalies aikštė iš netikrų Marso laukų virto stalininio stiliaus
esplanada. Kai naujam režimui pasirodydavo, kad šalies sostinei
reikia suteikti naują išvaizdą, pirmiausiai būdavo pradedama nuo
šios aikštės.“