Planuota, kad tai bus trumpas vienos dienos susitikimas, skirtas
aptarti energetinius klausimus. Tačiau akivaizdu, kad jame daug
dėmesio bus skirta padėčiai Egipte, nes susitikimas vyks tą
dieną, kai baigiasi protestuotojų paskelbtas galutinis terminas
atsistatydinti prezidentui Hosni Mubarakui.
Būgštaujanti, kad visuotiniai sukilimai gali destabilizuoti
padėtį visuose Artimuosiuose Rytuose, ES neskubėjo reaguoti į
prasiveržusią demokratijos šalininkų protestų bangą,
nusiritusią per regioną, ir stebėjo, kaip elgsis Vašingtonas.
Kritikai sako, kad nesėkminga politika lėmė tai, kad Europa
pasakė per mažai ir per vėlai.
„Europa tikėjo mažų žingsnių strategija, kai ekonominė raida
palaipsniui sudaro sąlygas demokratinėms reformoms, - sakė Tuniso
mokslininkas Azamas Majoubas. - Šis modelis
pasmerktas“.
Viršūnių susitikime, kuriame bus diskutuojama ir apie pastangas
įveikti euro zonos krizę, taip pat bus svarstomi būdai, kaip
paremti perėjimą prie demokratijos Egipte, Tunise ir galbūt Jemene.
Tarp galimų priemonių - palankesnės prekybos sąlygos, pagalba
organizuojant rinkimus ir atgaunant korumpuotų pareigūnų
pasisavintas lėšas.
Tačiau Europos lyderiai taip pat imsis darbo „peržiūrėti
mūsų turimus politikos instrumentus, atsižvelgiant į naują
situaciją Artimuosiuose Rytuose“, sakė vienas ES diplomatas,
pageidavęs neskelbti savo pavardės.
Kaip tvirtina analitikai, Vakarų pozicija pagrįsta baime, kad
Artimuosiuose Rytuose gali įsigalėti ekstremizmas.
„Europa padarė didžiulę klaidą, žiūrėdama į arabų
autoritarinius režimus kaip į apsaugą nuo islamistų, - sakė
A.Majoubas. - Žema manyti, kad arabų šalys nepasirengusios
demokratijai“.
Per susitikimą Briuselyje lyderiai taip pat aptars planus,
susijusius su bendra politika dėl didžiausios pasaulyje regioninės
energijos rinkos - 500 mln. žmonių ir 20 mln. įmonių.
„Iki 2015-ųjų tarp ES narių neturėtų likti nė vieno
energijos anklavo, - sakė Bendrijos prezidentas Hermanas Van Rompuy. - ES viduje visi turi būti susiję
tarpusavyje“.