Už šį pasirinkimą ji sumokėjo gyvybe. Mergina žuvo nuo savo pačios tėvo - tvirtinančio, kad ji užtraukė gėdą visai šeimai - rankos.
„Aš nenorėjau jos nužudyti, - sako kalėjime už dukros nužudymą kalintis M.Saleemas. - Tik norėjau, kad ji sugrįžtų namo.“
Hina nenorėjo gyventi tokio gyvenimo, kokį jai buvo parinkęs tėvas. Ji atsisakė tekėti už jai išrinkto vyro, ji, didžiam tėvo pasipiktinimui, rūkė ir galų gale išsikraustė iš jo namų bei apsigyveno su savo italu vaikinu.
M.Saleemo manymu, tokiu elgesiu ji šeimai užtraukė nenuplaunamą gėdą.
„Aš esu geras tėvas, - sako jis. - Anksčiau mano dukra buvo gera dukra, bet vėliau ji pasikeitė.“
Jis sako nenorėjęs, kad Hina gyventų vakarietišką gyvenimą.
„Nenorėjau, kad mano duktė būtų pernelyg laisva. Kad vartotų narkotikus gatvėse. Nenorėjau, kad taip atsitiktų“, - sako H.Saleemas.
Didelio atgarsio sulaukusi Hinos istorija - apie kelią nuo tėvo numylėtinės iki jo įsiūčio aukos - aprašyta neseniai Italijoje pasirodžiusioje knygoje.
Jos autorių nuomone, dėl tragedijos kalti ne tik neįveikiami islamiškosios ir vakarietiškosios civilizacijų skirtumai.
Vienas iš knygos autorių Marco Ventura sako: „Ji tiesiog bandė būti normalia itale paaugle, normalia vakariete paaugle. Tai antrosios imigrantų kartos problema. Šioje istorijoje yra dvigubas konfliktas, kultūrų konfliktas ir kartų konfliktas - tarp tėvo ir vaiko.“
M.Saleemas 28 kartus perpjovė dukrai gerklę ir jos kūną palaidojo kieme. Šitaip, sako jis, tam tikra prasme dukra buvo sudrausminta.
Tokio tipo žmogžudystės toli gražu nėra pavienės tragedijos. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, 5 tūkst. moterų ir merginų kasmet žūva nuo savo šeimos narių rankos - kad būtų apginta šeimos garbė.
Mohammedas Saleemas šiuo metu atlieka 30 metų kalėjimo bausmę. Jis vis dar įsitikinęs, kad Hina užtraukė jam gėdą, nors ir gailisi dėl siaubingų savo poelgio padarinių.