Ištikimu H.Mubarako šalininku laikomas O.Suleimanas labiau
pratęs prie pagal užsakymą pasiūto kostiumo nei karinės uniformos
- jis visada matomas nepriekaištingai apsirengęs, želdantis
kruopščiai prižiūrimus ūsus.
Jis taip pat yra santūrus ir viešintis nemėgstantis
derybininkas, o šio talento jam neabejotinai reikės, kai teks
rūpintis Egiptą apėmusio sukilimo padariniais ir daugeliu kitų
problemų daugiausiai gyventojų turinčioje arabų šalyje.
77 metų O.Suleimanas, kuris karinių žinių įgijo buvusioje
Sovietų Sąjungoje, jau daugelį metų laikomas svarbiu veikėju tiek
pasaulyje, tiek savo šalyje, kurioje didelę įtaką turinčios
kariuomenės veikla visada buvo gaubiama slaptumo šydo.
Tačiau kelerius pastaruosius metus O.Suleimanas vis dažniau buvo
pastebimas viešojoje erdvėje ir netgi laikytas penkeriais metais
vyresnio H.Mubarako, kuris anksčiau vadovavo Egipto oro pajėgoms,
galimu įpėdiniu.
Didelę Egipto kariuomenės įtaką valstybės valdyme
simbolizuoja prezidentui O.Suleimano atiduota kariška pagarba, kai
sausio 29 dieną jis buvo prisaikdintas pirmuoju viceprezidentu nuo
H.Mubarako kadencijos pradžios 1981 metais.
H.Mubarakas automatiškai tapo Egipto prezidentu, kai islamistai
nužudė jo pirmtaką Anwarą Sadatą.
O.Suleimanas gimė 1936 metais pasiturinčioje šeimoje,
gyvenusioje Egipto pietiniame mieste Kinoje, o 1955-aisiais jis baigė
Kairo karo akademiją.
1988 metais O.Suleimanas buvo paskirtas Egipto karinės žvalgybos vadovo padėjėju, o po metų perėmė jo postą. Jis dalyvavo kaip
partneris Amerikos, Izraelio ir palestiniečių derybose bei
prisidėjo sudarant susitarimus dėl virtinės svarbių, nors ir
trumpai gyvavusių paliaubų tarp Artimųjų Rytų konflikto dalyvių
per pastarąjį dešimtmetį.
Galbūt O.Suleimanas mėgstamas ir laikomas patikimu žmogumi
užsienyje, tačiau daugelis Egipte jį laiko priklausančiu
H.Mubarako artimiausių padėjėjų ratui ir tuo pačiu - vienu iš
korumpuoto režimo stulpų.
Kai ketvirtadienio vakarą paaiškėjo, jog H.Mubarakas
neatsistatydina, tik perduoda savo įgaliojimus viceprezidentui, Kairo
centrinėje Tahriro aikštėje įpykusi minia skandavo: „Nei Mubarako,
nei Suleimano!“
1995 metais O.Suleimanas patarė H.Mubarakui per vizitą Etiopijos
sostinėje Adis Abeboje važiuoti šarvuotu automobiliu, o šis
patarimas veikiausiai išgelbėjo prezidento gyvybę: islamistams
apšaudžius mašiną, žuvo tik jos vairuotojas.
Praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje ir po nepavykusio
pasikėsinimo į prezidento gyvybę Etiopijoje O.Suleimanas prisidėjo
prie JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) ir kitų užsienio
žvalgybos agentūrų kovos su islamistais Egipte ir už jo ribų.
Jo taikiniais taip pat tapo vietos islamistų grupuotės „Gamaa
Islamiya“ ir „Jihad“, surengusios išpuolius prieš užsieniečius,
skaudžiai paveikusius Egiptui itin svarbų turizmo sektorių.
Pranešama, kad vadovaudamas Egipto žvalgybai O.Suleimanas
prisidėjo prie prieštaringai vertinamos CŽV „ypatingojo perdavimo“
programos, pagal kurią amerikiečių suimti įtariami teroristai
būdavo gabenami į Egiptą ir kitas šalis, apeinant būtinas
teisines procedūras, taip pat būdavo šiurkščiai tardomi.