Reportažą žiūrėkite čia.
„Stiprus demokratiškas Egiptas yra svarbus faktorius taikos
procesui tęsti Artimuosiuose Rytuose“, - sakoma Rusijos prezidento
pareiškime, kurio tekstą gavo agentūra „Interfax“.
D.Medvedevas pabrėžė, kad „Rusija ir toliau atliks aktyvų
vaidmenį tarptautinėse pastangose šiam procesui paremti“.
„Mūsų šalį ir Egiptą sieja daugelio metų strateginės
partnerystės istorija“, - pažymėjo Rusijos prezidentas.
„Mes aktyviai vystėme politinius, ekonominius ir humanitarinius
ryšius, ir tikimės, kad jie vystysis ir toliau“, - pridūrė
D.Medvedevas.
Laikinoji valdžia žada paisyti sutarčių
Ginkluotųjų pajėgų aukščiausioji vadovybė, kuriai penktadienį atsistatydinęs prezidentas H.Mubarakas perdavė valdžią, patvirtino, kad paisys visų regioninių ir tarptautinių sutarčių, skelbia BBC.
Šis pareiškimas patvirtina, kad bus paisoma ir taikos sutarties su Izraeliu.
Vakarų šalių žiniasklaida sveikina atsistatydinimą
Vakarų šalių žiniasklaida
šeštadienį sveikino Egipto prezidento Hosni Mubarako atsistatydinimą, lygindami jį su Berlyno sienos griuvimu,
tačiau taip pat reikšdami nuogąstavimus dėl šios šalies ir
regiono neaiškios ateities.
„Egipto žygis politinės laisvės link tik prasideda, ir jam
vystantis galime tikėti daugiau dramos ir nesutarimų“, - sakoma JAV
verslo dienraščio „The Wall Street Journal“ vedamajame.
Dienraštis „Los Angeles Times“ gyrė protestus, atvedusius prie
H.Mubarako nuvertimo: „Nuo pat Berlyno sienos griuvimo nebuvo taip
dramatiškai paliudytas asmeninės laisvės troškimas.“
Tuo tarpu dienraštis „The Washington Post“ ragino Jungtines
Valstijas ir visas Vakarų šalis spausti Egipto naująją karinę
administraciją judėti demokratijos link.
Didžiosios Britanijos laikraščiai H.Mubarako žlugimą vadino
viena esminių istorijos akimirkų.
„30 diktatūros metų nebeliko per 30 sekundžių, - rašo „The
Guardian“. - Tai istorinės reikšmės akimirka. Ji sugrąžina
Egiptui arabų pasaulio lyderio, o egiptiečiams - jo moralinio
branduolio statusą.“
Dienraščio „The Times“ straipsnyje „Istorija atsiskleidžia“
(History Unfolds) skelbiama: „Tai buvo šios kartos Berlyno sienos
akimirka.“
Tačiau laikraštis perspėjo: „Kas laukia priešakyje, dabar toli
gražu nėra aišku... Egiptas buvo tiek perspėjimas, tiek
įkvėpimas.“
Populiariausias britų dienraštis „The Sun“ rašo: „Didingas
Žmonių Galios, pagaliau įveikusios korumpuotą diktatorių, reginys
nudžiugino kiekvieno širdį“, tačiau Egiptui reikalinga
„sąžininga, demokratinė, provakarietiška vadovybė, o ne islamo
fundamentalizmas“.
Verslo dienraštis „The Financial Times“ giria „Nilo
revoliuciją“, tačiau taip pat atkreipė dėmesį į tikėtiną
regiono politinį nestabilumą: „Nestabilumas yra nauja
neišvengiamybė. Tačiau galimybės yra beribės; jeigu Vakarai
panorės atgauti savo pripažinimą arabų pasaulyje, jie privalo
tvirtai stovėti laisvės pusėje.“
„The Daily Telegraph“ nuogąstauja, jog „tai, kas giriama kaip
žmonių galios triumfas, iš esmės yra karinis perversmas“ ir kad
H.Mubarako pasitraukimas „gali žymėti šios šalies krizės
pradžią, o ne pabaigą.“
Prancūzijoje kairiojo sparno dienraštis „Liberation“
džiaugiasi, jog „per mažiau nei 100 dienų Tunise ir Kaire du
režimai, kurie buvo laikomi nepajudinamais, išvirto pro istorijos
duris“.
Tuo tarpu dešiniosios pakraipos laikraštis „Le Figaro“
prognozuoja, jog „daugelis kitų autoritarinių režimų turės
prisitaikyti prie naujos tvarkos arba ruoštis perduoti valdžią.“
Danijos dienraščio „Politiken“ vedamajame sakoma, kad įvykiai
Egipte atspindi problemas visame arabų pasaulyje.
„Egiptas nėra tiesiog viena šalis tarp 22 arabų valstybių -
Egiptas yra šalis, kurioje matuojama arabų pasaulio temperatūra...
Egipto krizė atskleidė, jog arabų pasaulis serga, - rašo
straipsnio autoriai. - Šiandien nė vienas arabų lyderis nesijaučia
esantis neliečiamas.“
Nyderlandų kairiosios pakraipos laikraštis „Volkskrant“
pažymėjo, jog pokyčiai Egipte bus tvarūs ir plis toliau.
Dienraštis rašo, jog protestuotojai Egipte pasiekė didelę
pergalę, „tačiau likusi scenarijaus dalis dabar yra kariškių
rankose... Tai išties istorinis įvykis, kuris ilgai aidės
Artimuosiuose Rytuose ir kitur“.
Pietų Afrikos Respublikos (PAR)dienraščio „The Star“
šeštadieninis numeris skelbia, jog vasario 11-oji buvo „išties
įsimintina diena“, kuo puikiausiai pademonstravusi paprastų žmonių
galią.
Ši diena „buvo 21-osios (buvusio PAR prezidento) Nelsono Mandelos
paleidimo metinės po 27 metų kalinimo, taip pat žymėjo
savanorišką atsistatydinimą žmogaus, kuris geležiniu kumščiu
valdė Egiptą 30 metų. Abu atvejai yra puikiausi žmonių galios
pavyzdžiai.“
Žinia apie H.Mubarako atsistatydinimą buvo paskelbta per vėlai,
kad apie ją informuotų daugelis Azijos laikraščių, tačiau Hong
Kongo dienraštis „South China Morning Post“ sugebėjo patalpinti
šią naujieną šeštadienio numeryje išspausdintame straipsnyje
„Mūsų dienų faraono žlugimas“.
Kinijos žiniasklaida pranešė apie H.Mubarako sprendimą,
tačiau labiau akcentavo, kaip svarbu atkurti tvarką Egipte.
„Visuomenės stabilumas turėtų būti laikomas svarbiausiu
veiksniu. Bet kokie politiniai pokyčiai taps beprasmiai, jeigu šalis
galiausiai nugrims į chaosą“, - sakoma anglų kalba leidžiamo
dienraščio „China Daily“ vedamajame.
Taivane dienraščiai „China Times“ ir „United Daily News“
išspausdino straipsnius, pavadintus „Egipto žmonių pergalė“,
tačiau kai kurie interneto komentatoriai buvo nusiteikę labiau
skeptiškai.
„Nežinau, jog tai yra Egipto laimės pradžia - tai gali būtų
pilietinio karo pradžia“, - vienas skaitytojas rašė „United Daily
News“ forume.
Sukilimą giria atsargiai
Tuo metu Artimųjų Rytų lyderiai
šeštadienį sveikino „liaudies jėgos“ sukilimą, nuvertusį Egipto
prezidentą H.Mubaraką, tačiau savo
pasisakymuose kalbėjo tik apie Kairą, neminėdami bruzdėjimų savo
pačių šalyse.
Irake, kurio lyderiai iškilo po kelis metus trukusio kruvino
smurto bangos ir priėmė demokratiją, premjero Nuri al Maliki biuras paskelbė, kad H.Mubarako nuvertimas yra „žingsnis
teisinga kryptimi, nes jis tapo atsaku į žmonių troškimą ir
valią imtis pokyčių“.
Tuo tarpu radikalių pažiūrų Irako šiito dvasininko Moqtados
al Sadro atstovai tiesiogiai perspėjo lyderius,
nepaisančius žmonių valios.
„Kas įvyko Egipte, yra pamoka ir Egipo žmonių valios
išsipildymas, - sakoma M.al Sadro biuro pranešime. - Jie demonstravo
atkaklumo, pasiaukojimo ir vienybės pavyzdžiu.“
Bahreine, kur vyko pavieniai gyventojų daugumą sudarančių
šiitų protestai prieš valdantįjį sunitų elitą, valstybinė
naujienų agentūra BNA paskelbė, kad šalis „patvirtina remianti ir
gerbianti Egipto žmonių pasirinkimą... ir visiškai pasitikinti
ginkluotųjų pajėgų Aukščiausiosios Tarybos gebėjimu užtikrinti
saugumą ir stabilumą bei rūpintis valstybės reikalais“.
30 metų Egiptui vadovavęs H.Mubarakas atsistatydino
penktadienį, perdavęs valdžią kariškiams po to, kai apie
milijonas žmonių išėjo į gatves 18-ąją sukilimo dieną.
Kaip praneša Jungtinės Tautos ir žmogaus teisių organizacijos,
sukilimas Egipte iš viso nusinešė apie 300 žmonių gyvybių.
Jemene, kuriam prezidentas Ali Abdallah Salehas vadovauja jau 32 metus, šeštadienį pareiškė „gerbiantis
broliškos Egipto tautos pasirinkimą ir valią“.
Vienas vyriausybės pareigūnas valstybinės naujienų agentūros
„Saba“: išplatintame pareiškime pridūrė, jog Sana neabejoja, kad
Egipto ginkluotosios pajėgos suteiks galimybę „Egipto žmonėms
galimybę realizuoti laisvės, demokratijos ir saugumo siekius“.
Ilgai trunkantis A.A.Saleho valdymas nėra vienintelis Jemeno ir
Egipto padėties panašumas.
Penktadienio vakarą, kai atsistatydino H.Mubarakas, keli
tūkstančiai protestuotojų susirinko Sanos pagrindinėje aikštėje,
kuri, kaip ir Kairo sukilimo židinys, vadinasi Tahriro
(Išsivadavimo) aikštė. Demonstrantai sveikino Egipto vadovo
pasitraukimą ir ragino A.A.Salehą atsisakyti valdžios.
Tuo tarpu Artimuosiuose Rytuose didelę įtaką turintis Iranas
pabrėžė įvykių Egipte įtaką kitoms šalims.
„Įvykiai Tunise ir Egipte yra pavojaus varpas despotiškiems
lyderiams, kurie daugelį metų trypė savo žmones ir ignoravo jų
tikruosius reikalavimus, paisydami vien savų interesų“, - sakoma
konservatyvaus Irano parlamento pirmininko Ali Larijani pranešime, kurį paskelbė naujienų agentūra ISNA.
Sukilimą Egipte paskatino Tunise sausį įvykusi „Jazminų
revoliucija“, per kurią buvo nuverstas prezidentas Zine'as El
Abidine'as Ben Ali.
Iranas išreiškė palaikymą sukilimams arabų šalyse, nors pats
Teheranas griežtai numalšino šimtų tūkstančių žmonių
demonstracijas, vykusias po ginčijamo prezidento Mahmoudo
Ahmadinejado perrinkimo 2009 metų birželį.
Tąsyk per protestus, kurie supurtė šiitiško režimo pamatus,
saugumo pajėgos nužudė dešimtis demonstrantų, šimtus sužeidė,
dar daugybė kitų buvo suimti.
Tunise žmonės šeštadienį šoko gatvėse ir pūtė trimitus,
sužinoję apie H.Mubarako pasitraukimą iš Kairo.
„Nuostabu! Du diktatoriai krito per mažiau nei mėnesį“, - sakė
23 metų studentas Nourredine'as.
Gazos Ruožą kontroliuojančio islamistų judėjimo „Hamas“
atstovas Sami Abu Zuhri taip pat gyrė „Egipto
revoliucijos pergalės pradžią“, o šią palestiniečių teritoriją
apėmė masinis džiaugsmas.
Tuo tarpu Izraelis reagavo atsargiau: vienas vyriausybės
pareigūnas pareiškė, kad šis momentas „pernelyg svarbus, kad
būtų galima iškart daryti išvadas apie padarinius“.
„Tikimės, kad pereiga prie demokratijos vyks sklandžiai Egipto
ir jo kaimynų labui“, - anonimu pageidavęs likti pareigūnas sakė
naujienų agentūrai AFP.
Tačiau jis taip pat pabrėžė, jog privalo išlikti 1979 metų
taikos sutartis tarp Izraelio ir Egipto, kuri buvo pasirašyta likus
dviem metams iki H.Mubarako atėjimo į valdžią.
Jordanija, kuri yra vienintelė kita arabų valstybė, sudariusi
taiką su žydų valstybe, šeštadienį išreiškė viltį, jog
Egipte bus „greitai grįžta prie ramybės ir stabilumo“.
Kataras savo ruožtu paskelbė, kad valdžios pasikeitimas yra
„teigiamas ir svarbus žingsnis, siekiant įgyvendinti Egipto žmonių
viltis užsitikrinti demokratiją, reformas ir padorų gyvenimą“,
sakoma valstybinės naujienų agentūros QNA pranešime.