„Kaip parodė kariniai mokymai, Rusija turi ribotų galimybių
rengti bendras operacijas, kuriose dalyvautų karinės oro pajėgos,
nes pasenusi ir susidėvėjusi jų materialinė dalis“, - pažymima
memorandume, kurį parengė JAV atstovybė prie NATO 2009 metų
lapkričio 23 dieną.
2009 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais Rusija surengė
Ladogos ir Baltijos jūros regione dvejus didelius karinius mokymus -
karinėse pratybose „Ladoga“ ir „Vakarai“ iš viso dalyvavo 33 tūkst.
Rusijos ir Baltarusijos karių.
NATO šias pratybas aptarė lapkričio 18 dieną Briuselyje -
uždarame pasitarime dalyvavo 28 Aljanso šalių ambasadoriai.
„Per manevrus daugiausia dėmesio buvo skiriama atakoms iš
Lenkijos ir Lietuvos teritorijų atremti, jų uždavinys buvo imituoti
balistinių raketų su branduoline galvute panaudojimą“, - pažymima
Aljanso dokumente.
Viena NATO ekspertų padarytų išvadų ta, kad karo atveju Rusija
priklausys nuo savo taktinio branduolinio ginklo galingumo.
2009 metų lapkričio 25 dieną Aljansas pakvietė Rusijos
nuolatinį atstovą prie NATO Dmitrijų Rogoziną atsiskaityti apie
karinius mokymus. Kai kurios šalys - tarp jų Baltijos šalys -
pareiškė susirūpinimą dėl šių manevrų.
JAV atstovas prie Aljanso Ivo Daalderis (Ivas Daalderis) 2010
metų gruodžio 10 dieną savo diplomatiniame laiške pažymėjo, kad
NATO negavo įvykių apžvalgos ir atmosfera buvo įtempta.
D.Rogozinas pavadino visus aptarimus „beprasmiškais“, o NATO
šalių spaudos pranešimus - “nesantaikos kurstymu“.
Rusijos diplomatas neigė, kad kariniuose mokymuose buvo
imituojamas branduolinio ginklo panaudojimas.