Latvijos užsienio reikalų ministro Girto Valdžio Kristovskio
pareiškime sakoma, kad jį „nuoširdžiai nustebino“ Rusijos
užsienio reikalų vadovo Sergejaus Lavrovo pareiškimas Jungtinių
Tautų (JT) žmogaus teisių tarybos posėdyje Ženevoje.
Savo pasisakyme S.Lavrovas kalbėjo apie „gėdingą“ pilietybės
neturėjimo „reiškinį“ Latvijoje ir Estijoje, susijusį su
rusakalbiais, kurie per penkis Maskvos valdymo dešimtmečius buvo
įkurdinti šiose Baltijos šalyse.
Pasak G.V. Kristovskio, toks jo Rusijos kolegos pareiškimas yra
klaidingas.
„Latvijos įstatymai ir galiojantys nuostatai nacionalinių mažų
klausimais visiškai atitinka Europos Tarybos, ESBO ir Jungtinių
Tautų standartus, ir tai yra Latvijos vidaus reikalų klausimas“, -
sakė jis.
Tuo tarpu Maskva tvirtina, kad nepriklausomybę atgavusių
Latvijos ir Estijos keliami reikalavimai pilietybės siekiantiems
kitataučiams, vienas kurių yra reikalavimas laikyti latvių ar estų
kalbos egzaminus, prilygsta jų diskriminacijai. Dėl jos rusakalbiai
atsiduria užribyje, nes teturi nebeegzistuojančios Sovietų
Sąjungos pilietybę.
Sausio mėnesio duomenimis, 14,6 proc. iš 2,2 mln. Latvijos
gyventojų neturi jokios pilietybės. Iš 1,3 mln. Estijos gyventojų
pilietybės neturi 7,5 proc.
„Kiekvienas ne Latvijos pilietis turi galimybę čia pritapti.
Tačiau daryti tai, ar ne, gali spręsti kiekvienas atskirai“, -sakė
G.V.Kristovskis.
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pejetas)
savo pareiškime iškėlė Maskvos motyvų klausimą.
„Estijos vyriausybės sėkmingo darbo dėka, nuo 1991 metų
pilietybės neturinčių asmenų skaičius sumažėjo ir dabar sudaro
penktadalį buvusio“, - sakė jis.
„Mes skatiname neapsisprendusius piliečius prašytis Estijos
pilietybės. Rusijos vaidmuo šiame procese nėra konstruktyvus“, -
pridūrė jis.