Vienoje iš skurdžiausių pasaulio šalių saugumo situacija
pastaraisiais metais tapo sudėtingiausia per dešimtmetį, ir šiemet
gali dar pablogėti.
Po 2001 metų invazijos Afganistane šiokia tokia pažanga matoma,
bet ji yra labai trapi, tad vakariečių lūkesčiai nedideli - niekas
nebepuoselėja taikoje gyvenančios pilietinės visuomenės vizijos.
Pakaktų, kad pasitraukus užsienio kariams centrinė Vyriausybė
Kabule atsilaikytų prieš sukilėlių išpuolius ir išlaikytų
didžiosios šalies dalies kontrolę, sako pareigūnai.
Pavasario su nerimu laukiama ir Goro provincijoje, kurios
atstatymu rūpinasi Lietuva, ten pasiuntusi per 150 karių ir
civilių.
Vietos valdžia perspėja, kad politikų kalbas apie karių
išvedimą girdi ne tik rinkėjai, bet ir Afganistano sukilėliai,
kurių dauguma anaiptol nebėra ideologizuoti Talibano kovotojai.
„Jie suklydo, pasakydami, kad išeis, dar nepasiekę pergalės.
Dabar priešas galvoja - jie pavargę, todėl didins spaudimą“, -
sako su Goru besiribojančios Bahdis provincijos gubernatorius Aljahas
Armanas.
JAV prezidentą Baracką Obamą saisto pažadas
jau šių metų liepos mėnesį pradėti karių išvedimą iš
Afganistano, į kurį amerikiečių pajėgos įžengė po 2001 metų
rugsėjo 11-osios išpuolių.
„Sakėme, kad 2011 metų liepą pradėsime išvesti karius. Galite
tikėtis, kad taip ir bus, ir ne tik simboliškai“, - sako JAV
ambasadorius Afganistane James Keithas.
„Taip pat sakėme, kad tai priklausys nuo sąlygų. Tempas nebus
vienodas, nes sąlygos skirtingose vietose skiriasi“, - teigia
diplomatas per susitikimą su Europos šalių žurnalistais.
Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė yra
minėjusi, kad Lietuvos kariai vakarinėje Goro provincijoje
atsakomybę vietos pajėgoms galėtų perduoti 2012-ųjų pabaigoje -
tada iš ten būtų išvesta didžioji dalis karių. Apie pietuose
dislokuotų Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų karių
išvedimą kol kas nekalbama.
Kita vertus, Goras turbūt nebus bus tarp provincijų, kurias
Afganistano prezidentas Hamidas Karzajus kovo 21 dieną įvardys kaip
pirmąsias, kur afganai kontrolę perims anksčiausiai.
Neseniai Gore dislokuoti 150 Afganistano nacionalinės armijos
karių su 1200 vietos policijos pareigūnų dar nėra pakankamas
pagrindas kalbėti apie saugumo užtikrinimą vietos pajėgomis, sako
pareigūnai.
Tikimasi, kad provincija pateks į antrąją „pasirengusiųjų“
grupę, kuri bus skelbiama rudenį.
Gore prieš lietuvių karius išpuolių padaugėjo pernai antroje
metų pusėje, bet dabar situacija stabili. 2011-ieji prognozuojami
nelengvi.
„Žinoma, kad pavasarį ir vasarą toliau vyks operacijos
pietuose, ir kokių nors judėjimų, reiškinių suaktyvėjimo gal ir
galima tikėtis“, - BNS sakė Goro provincijos atkūrimo grupės vadas
Remigijus Baltrėnas.
Neatmetama, kad smurto sukels iš pietų stumiami Talibano
kovotojai, bet daugiausia nerimo kelia vietos genčių konfliktai bei
kriminaliniai elementai.
„Tokiose vietose kaip Goras pavojų kelia sukilėlių siekis
išnaudoti vietinius etninius ar gentinius konfliktus, taip pat
skatinti vietos nusikaltėlių grupes kurstyti smurtą, kad pakenktų
valdžiai“, - teigia NATO civilis atstovas Afganistane Markas
Sedwillas.
Pernai Afganistane žuvo per 700 koalicinių pajėgų karių. NATO
karininkai tai aiškina tuo, jog tarptautinės pajėgos pirmą kartą
įžengė į Talibano tvirtove buvusius rajonus ir ten pirmą kartą
pasiekė rimtų pergalių.
Po šių žingsnių NATO dabar garsiai kalba apie „perėjimo“
procesą - žadama pasiekti, kad pagrindinę atsakomybę už saugumą
iki 2014 metų pabaigos perimtų vietos pajėgos.
Vis dėlto tikėtis, kad artimiausiais metais bus lengviau,
pagrindo nėra. Pesimistai kalba, kad, pradėjus karių išvedimą,
situacija gali tik blogėti.
„Manome, kad Talibanas pavasarį bandys atgauti teritorijas,
pozicijas tokiose vietose kaip Kandaharas ir Helmandas“, - sako
brigados generolas Josefas Blotzas.
Sukilėliai Afganistane - tai anaiptol ne vien Talibanas.
Generolai sako, kad ideologizuotų fundamentalistų kovotojų yra
likę mažai - didelė dalis konfliktų kyla ne dėl ideologijos, o
išteklių, skurdo gyvenamoje teritorijoje.
Kai kurių ekspertų manymu, pasiekti ilgalaikį stabilumą
trukdys etninių grupių nesantaika.
„Skriaudos kai kur prisimenamos dešimtmečiais, kartomis.
Pastangų reikės daug, tai nėra lengvas procesas“, - pripažįsta
Gary Youngeris, besirūpinantis reintegracijos
procesu Afganistane.
Vietos pareigūnai nuogąstauja ir dėl kaimyninio Pakistano,
kuriame prieglobstį rado nemažai Talibano vadų.
Siekdamos įtvirtinti saugumą, tarptautinės pajėgos ypač daug
dėmesio skiria policijos ir Afganistano armijos rengimui.
Šiuo metu specialiuose mokymuose dalyvauja 32 tūkst. afganų,
jie žada tarnauti armijoje, oro pajėgose ar policijoje, per kursus
jiems suteikiami raštingumo pagrindai.
Mokymo programos kai kam atveria ir kelis pastaruosius
dešimtmečius sunkiai įsivaizduojamų perspektyvų.
„Tikiu, kad moterys Afganistane yra stiprios ir gali pakeisti
situaciją į gera. Esame pavyzdys, kuris rodo, kad moterys yra
stiprios“, - sako 20-metė Mary Sharifyzaba,
neseniai Kabule pradėjusi mokytis pilotuoti karo lėktuvus.
Tačiau JAV generolai tvirtina, kad dar trūksta bent 740
pareigūnų, galinčių rengti vietos afganus, daugiausia - tarnybai
policijoje.
Dėl būsimų Afganistano pajėgų nėra bendro sutarimo tarp
prezidento Hamido Karzajaus ir tarptautinių pajėgų ISAF vadovybės.
Kritikai tvirtina, kad atranka nėra tinkama, o į apmokymus priimami
vyrai su kriminaline praeitimi. Be to, iš apmokytų afganų sunku
tikėtis lojalumo, todėl dalis jų ateityje gali pasitraukti į
sukilėlių gretas.
Būsimos Afganistano pajėgos - ne vienintelis klausimas, kur
skiriasi Afganistano prezidento ir Vakarų nuomonė. NATO šalys
nebuvo patenkintos H.Karzajaus raginimu nutraukti provincijos
atkūrimo grupių veiklą ir paramą skirstyti per jo Vyriausybę,
kuria Vakarai nepasitiki dėl išvešėjusios korupcijos.
NATO pareigūnai neslepia manantys, kad turbūt daugelį nustebins
ir kovo 21 dienos prezidento pareiškimas apie konkrečias
provincijas, kur galima anksčiausiai laukti užsienio karių
pasitraukimo. Neabejojama, kad puštūnas pagal etninę kilmę
H.Karzajus atsižvelgs ne tiek į realią pažangą, o į vidaus
politikoje svarbius kriterijus, tokius kaip provincijos etninė
sudėtis.
„Iš H.Karzajaus galima tikėtis bet ko“, - sakė vienas NATO
šalies diplomatas.
Dauguma ekspertų sutinka, kad 30 pastarųjų metų karo būklės
esančiame Afganistane stabilumo galima tikėtis tik bent kiek
įveikus skurdą ir sukūrus stipresnes valstybės institucijas.
Kitu atveju gali plisti ir ekonominiai maištai, ir politinis
pasipriešinimas. Visa tai suvokiama, tačiau brangiam karui tampant
vis nepopuliaresniu, JAV Kongresas svarsto siūlymą smarkiai
apkarpyti paramą Afganistanui.
Baghdžio provincijoje besidarbuojantis afganas teigiamų
permainų sako laukiantis iš naujos kartos, kai suaugs dabar mokyklą
pradėję lankyti vaikai, kai raštingumo pagrindus turės bent pusė
vyrų, o ne dešimtadalis, kaip yra šiandien, ir bent trečdalis
moterų.