Jau 41 metus gyvuojantis M.Gaddafi režimas yra suteikęs lėšų,
padėjęs apmokyti pajėgas ar kitaip parėmęs daugybę sukilėlių
grupuočių ir despotiškų lyderių Afrikos šalyse, tarp jų
Liberijoje, Siera Leonėje, Ugandoje, Čade, Malyje ir Zimbabvėje.
Tačiau M.Gaddafi taip pat rėmė taikdariškas misijas, teikė
humanitarinę pagalbą ir padėjo vystyti infrastruktūrą.
Kaip pranešama, dabar Libijos lyderis už lėšas, gautas už
parduotą naftą, sugebėjo užverbuoti apie 25 tūkst. afrikiečių
samdinių, kuriuos ketina pasiųsti malšinti visuotinio sukilimo
prieš jo režimą.
Libijos žmogaus teisių lygos vadovo Ali Zeidano teigimu, dauguma šių samdinių yra iš Čado, be to, taip pat esama
Nigerio, Malio, Zimbabvės ir Liberijos piliečių. Pasak jo, šiems
samdiniams mokama nuo 300 iki 2 tūkst. JAV dolerių (747-5 tūkst.
litų) per dieną.
M.Gaddafi yra finansavęs sukilėlių judėjimus Čade, tarp jų
kovotojus, kurių buvęs lyderis yra dabartinis šalies prezidentas
Idrissas Deby.
Be to, Libijoje dabar gyvena daugelis buvusių Čado kovotojų -
tarp jų buvusio diktatoriaus Hissene'o Habre'o ir
buvusio prezidento Goukouni Weddeye šalininkų.
Dauguma šių Afrikos šalių vyriausybių neigia, kad jų
piliečiai nusisamdė kovoti Libijoje, tačiau Malio pareigūnai
patvirtino, kad M.Gaddafi užverbavo šimtus jaunų tuaregų iš Malio
ir Nigerio.
M.Gaddafi atliko svarbų vaidmenį, užbaigiant tuaregų sukilimą
Malyje ir Nigeryje 2009 metų spalį: manoma, kad jis maištininkams
išdalijo milijonus dolerių.
„Mažiausiai 3 tūkstančiai buvusių tuaregų kovotojų laisvai
klajojo 2009 metų, todėl nenuostabu, kad kai kuriuos iš jų
užverbavo Gaddafi, kuriam jie daug skolingi“, - sakė vienas anonimu
pageidavęs likti tuaregų šaltinis Nigeryje.
Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ trečiadienį
pareiškė negalinti nepriklausomai patvirtinti užsieniečių
samdinių buvimo Libijoje.