Su pulkininku M.Gaddafi susitiko buvęs Jugoslavijos Federacinės
Respublikos prezidentas, o vėliau Serbijos parlamento pirmininkas
Zoranas Liličius, atvykęs „paspartinti“ Libijoje gyvenančių
Serbijos piliečių grąžinimo į tėvynę. Šio rumunų kilmės
Serbijos politikos pastangomis Libijos lyderis taip pat davė interviu
televizijai „Pink TV“, pagarsėjusiai prieštaringai vertinamais
realybės šou.
„Libijos žmonės visiškai mane palaiko“, - ryžtingai pareiškė
M.Gaddafi, duodamas interviu telefonu.
Tokio solidarumo su M.Gaddafi gesto Belgrado vyriausybė
oficialiai nepalaikė. Tuo tarpu Serbijos visuomenė savo vyriausybę
kritikavo dėl nenoro dėtis prie tarptautinės bendruomenės,
pareiškusios protestą Tripolio režimui, kuris stengiasi numalšinti
sukilimą karine jėga.
Tikėtina, kad šios Belgrado tylos priežastis - šimtų
milijonų dolerių vertės kontraktai dėl karinės įrangos tiekimo
ir infrastruktūros vystymo. Šilti Serbijos santykiai su Libija
prastai dera prie Belgrado pastangų pataisyti savo įvaizdį po
Balkanų karų, ypač dalyvaujant taikdariškose misijose.
Beveik neabejotina, jog dalis šaudmenų, kuriuos M.Gaddafi pajėgos panaudojo prieš demokratijos siekiančius protestuotojus,
buvo pagaminti Serbijoje. Šioje šalyje taip pat buvo apmokyti kai
kurie Libijos režimo oro pajėgų pilotai, bombardavę sukilėlių
pozicijas.
Vakarų šalys, tarp jų Didžioji Britanija ir Italija, yra
anksčiau taip pat pardavusios ginklų M.Gaddafi režimui ir kitaip su
juo bendradarbiavusius, tačiau ši tema ypač jautri Serbijai,
siekiančiai įstoti į Europos Sąjungą (ES) ir galbūt NATO, taip
pat atsikratyti atstumtos valstybės įvaizdžio.
„Serbija ir buvusi Jugoslavija prisiėmė politinę riziką,
sudarydamos sutartis gynybos srityje su prieštaringai vertinamais
režimais, tokiais kaip Libijos“, - sakė karinės politikos
apžvalgininkas Saša Radičius.
Praėjusio amžiaus 8-9 dešimtmečiais buvusios Jugoslavijos karinė pramonė sudarė kelias ginkluotės eksporto sutartis su Azijos, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalimis, tarp jų su
tuomečio Irako diktatoriaus Saddamo Husseino režimu. Dėl šių kontraktų Jugoslavija buvo tapusi viena iš
dešimties didžiausių ginklų eksportuotojų.
Šie ryšiai nutrūko, kai Jugoslavija subyrėjo praeito amžiaus
paskutiniame dešimtmetyje, tačiau pastaruoju metu jie vėl atsikuria,
ypač Serbijoje, kurios karinės pramonės sektorius tebėra
didžiausias Balkanuose.
Vienas liberalus Serbijos judėjimas pareikalavo, kad Belgradas
liautųsi tiekęs ginklus M.Gaddafi režimui, nors Gynybos ministerija
tvirtina nuo sukilimo Libijoje pradžios įšaldžiusi visus ryšius
su šios šalies kariškiais.
Kai Serbijos vyriausybės parduotus ginklus Tripolis tikriausiai
naudojo prieš Libijos žmones, buvusį Serbijos diktatorių
Slobodaną Miloševičių 2000 metais nuvertusio jaunimo judėjimo
lyderiai reiškė solidarumą su protestuotojais Artimuosiuose
Rytuose, o kai kada netgi teikė jiems patarimus.
Judėjimo „Otpor“ veteranai įkūrė organizaciją, kuri moko
būsimus sukilėlius organizuoti taikias revoliucijas. Jie konsultavo
Egiptą apėmusio sukilimo centre atsidūrusios vienos iš
pagrindinių jaunimo organizacijų lyderius ir, kaip manoma, taip pat
prisidėjo prie sukilimo Libijoje.
„Tikėtina, kad kai kurios Libijos jaunimo organizacijos mokėsi
įveikti M.Gaddafi iš egiptiečių aktyvistų, kuriuos jie („Otpor“)
apmokė“, - sakė buvęs šio judėjimo vadovas Srdja Popovičius.
Serbijos gynybos ministerija taip pat atmetė arabų
žiniasklaidos pranešimus, kad serbai „samdiniai“ pilotavo Libijos
karo lėktuvus, kurie bombardavo sukilėlių pozicijas rytiniame
Bengazio mieste.
M.Gaddafisavo interviu televizijai „Pink“ sakė, kad „arabų
žiniasklaida mėgino papirkti (serbus), kad šie sakytų bombardavę
civilius gyventojus“.
Serbijos ginkluotosios pajėgos pastaraisiais metais labai
stengėsi pagerinti savo pašlijusį įvaizdį.
Po praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje vykusių Balkanų
karų daug serbų buvo pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir
nusikaltimų žmoniškumui. Tačiau kelerius pastaruosius metus
armijai vadovaujantys reformų šalininkai siekė pakeisti šį
įvaizdį, siūlydamiesi dalyvauti tarptautinėse taikdariškose
misijose Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje.
Kita vertus, šios pastangos prastai dera prie Serbijos glaudžių
ryšių su Libija.
Serbijos bendrovės neseniai sudarė preliminarių susitarimų su
Libija dėl vienos karinės ligoninės statybos, taip pat jos
aprūpinimo įranga ir darbuotojais. Belgradas taip pat tęsia Libijos
oro pajėgų pilotų mokymus, taip pat modernizuoja arba atlieka
techninę profilaktiką apie 120 karo lėktuvų, kuriuos Tripolis
pirko iš buvusios Jugoslavijos praeito amžiaus 8-9 dešimtmečiais.
„Buvusi Jugoslavija ir Serbija seniai bendradarbiauja su Kadhafi
ginkluotosiomis pajėgomis, ypač perduodama praktinę patirtį“, -
pabrėžė S.Radičius.