Rinkimų apylinkės darbą pradėjo 9 val. vietos (ir Lietuvos)
laiku, o baigs 20 valandą. Pirmieji rezultatai turėtų būti
paskelbti naktį.
Nors, kaip rodo apklausos, visuomenės parama premjero Andraus
Ansipo Reformų partijai sumažėjo, valdančiosios koalicijos
partnerės - Reformų partija bei „Tėvynės“ ir „Res Publica“
sąjunga (IRL) rinkimuose turėtų surinkti atitinkamai 29 proc. ir 25
proc. balsų.
Tyrimų agentūros „TNS Emor“ duomenimis, gruodį ir sausį
visuomenės parama premjero partijai siekė 36 proc., o lapkritį ją
rėmė net 42 proc. rinkėjų. Tuo tarpu parama „Tėvynės“ ir „Res
Publica“ sąjungai (IRL) išaugo - sausį ją rėmė 16 proc. šalies
gyventojų.
Talino universiteto politologas Tonis Saartsas sakė, jog daugelis rinkėjų priskiria A.Ansipui nuopelnus dėl
Estijos ištraukimo iš recesijos, tuo pačiu metu „išvengiant likimo
tokių šalių kaip Latvija ir Vengrija“, kurios turėjo prašyti
finansinės pagalbos iš tarptautinių skolintojų.
„TNS Emor“ prognozėmis, į skandalą dėl finansavimo įsivėlusi
kairioji Centro partija, kuri yra didžiausia opozicinė jėga ir
kurią daugiausia remia rusakalbiai šalies gyventojai, turėtų gauti
23 proc. balsų.
Pernai gruodį šalies saugumo policija KAPO paskelbė, kad
partijos lyderis, Talino meras Edgaras Savisaaras,
prisidengdamas ortodoksų cerkvės statybos sostinėje finansavimu,
„konspiraciniu būdu“ prašė iš Rusijos pinigų savo partijos
rinkimų kampanijai.
Pats E.Savisaaras pripažino, kad prašė pinigų cerkvei, bet ne
partijai. Pasak jo, skeldamos skandalą valdančiosios partijos
mėgina dar kartą lošti „rusų korta“ per rinkimų kampaniją ir
nukreipti rinkėjų dėmesį nuo gyventojų nuskurdimo.
„TNS Emor“ prognozėmis, kita opozicinė Socialdemokratų partija sekmadienį turėtų surinkti 14 proc. balsų.
Tuo tarpu Žaliųjų partija ir Liaudies sąjunga veikiausiai
neįveiks 5 proc. slenksčio ir nepateks į parlamentą. Jos turėtų
surinkti atitinkamai 3 proc. ir 2 proc. balsų.
Viešosios nuomonės tyrimų agentūra neatmeta galimybės, kad į parlamentą gali prasimušti kas nors iš nepriklausomų kandidatų.
„TNS Emor“ prognozuoja, kad rinkėjų aktyvumas sekmadienį bus
apie 70 procentų.
Dabar Reformų partija bei „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjunga
(IRL) 101 vietos parlamente turi 49 vietas, todėl priversta kiekvienu
klausimu prašyti opozicijos paramos.
54 metų A.Ansipas į valdžią atėjo, kai 2005-aisiais buvo
pertvarkyta vyriausybė, o po dvejų metų laimėjo visuotinius
rinkimus ir tapo pirmuoju tai padariusiu šalies premjeru.
Jis stovėjo prie Estijos vairo, kai šalies ekonomika
svaiginančiai augo, vėliau staigiai smuko žemyn ir vėl pradėjo
atsigauti.
2009-aisias Estijos ekonomika susitraukė 14,1 proc., o pernai
augo 3,1 procento.
Dėl krizės vyriausybė, kuri ir anksčiau laikėsi
konservatyvios politikos, ėmėsi griežtų taupymo priemonių. Vienas
tikslų buvo garantuoti, kad Estija atitiks euro įvedimui keliamus
reikalavimas.
Sausio 1-ąją ji tapo pirmąja buvusia sovietine respublika,
įsivedusia Europos Sąjungos bendrąją valiutą.
Kritikuojamas dėl savo konservatyvios fiskalinės politikos ir
tariamo socialinių problemų, tokių kaip dviženkliu skaičiumi
vertinamas nedarbas vos 1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje,
ignoravimo, premjeras A.Ansipas gynė savo veiklą.
„Esu tikras, kad net griežčiausi mūsų oponentai vieną dieną
supras, kad išgyvenome krizę su mažiausiai skausmingais
padariniais“, - sakė jis šią savaitę.
Šiuose rinkimuose dėl 101 vietos parlamente iš viso varžosi
789 kandidatai, kurių 32 yra nepriklausomi, o 757 - partiniai. Visoje
Estijoje yra 625 rinkimų apylinkės.
Išankstinio balsavimo teise specialiame, 2005-aisiais sukurtame
saugiame interneto portale pasinaudojo rekordiškai daug - 15 proc. -
rinkėjų, rodo ketvirtadienį paskelbti duomenys. Estija, garsėjanti
savo modernių technologijų sektoriumi, yra vienintelė valstybė
pasaulyje, kurios rinkėjai turi galimybę balsą visuotiniuose
rinkimuose atiduoti internetu.
Estijos vyriausios rinkimų komisijos pateikti duomenys rodo, kad
internetu balsavo 140 tūkst. 846 asmenys - tai sudaro 15 proc.
elektorato 1,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje.
Šio sekmadienio rinkimai taip pat yra svarbūs sprendžiant, kas
bus kitas Estijos valstybės vadovas, nes rudenį parlamentarai rinks
prezidentą.
Ir Reformų partija, ir socialdemokratai paskelbė, kad pritaria
Toomas Hendriko Ilveso - Estijos valstybės
vadovo nuo 2006 metų - perrinkimui dar vienai penkerių metų
kadencijai. Jei abi šios partijos gaus 51 vietą - kas visai gali
būti - T.H.Ilveso perrinkimas būtų beveik neabejotinas.