Pasauliui turėtų mažai rūpėti, kokius įstatymus svarsto Viskonsino valdžia. Tačiau šį kartą viskas kitaip. Šios valstijos sostinė Madisonas tapo nepaprasto mūšio lauku.
Dešimtys tūkstančių amerikiečių dieną ir naktį renkasi į protestus, kurie dydžiu prilygsta demonstracijoms prieš Vietnamo karą.
O viskas prasidėjo dėl to, kad Viskonsino gubernatorius Scottas Walkeris pasiūlė įstatymą, nukreiptą prieš profsąjungas.
Daugumoje pasaulio šalių teisė kolektyviškai derėtis dėl darbo sąlygų yra neginčijama, bet dabar amerikiečiai Viskonsine ir kitose valstijose gali jos netekti.
Jautėsi tarsi egiptiečiai
„Kairas Viskonsine”, – taip padėtį Madisone apibūdino kai kurie apžvalgininkai.
Nors lyginti įvykius Egipto sostinėje ir kitose arabų valstybėse su amerikiečių problemomis atrodė tikrai per drąsu, kai kurie vaizdeliai iš tiesų buvo nekasdieniai.
Šimtai žmonių ne vieną savaitę budėjo ir vis dar budi Viskonsino vyriausybės pastate – jis paverstas savotiška stovyklaviete.
Viduje įrengtas medicinos punktas, vaikų priežiūros kambarys, miegojimo bei valgymo vietos.
Geltona policijos juosta atskyrė protestuojus nuo pareigūnų kabinetų ir susirinkimų salių. Būrys policininkų saugojo įėjimą į gubernatoriaus kabinetą.
Tačiau didžioji pastato dalis – paprastų žmonių rankose. Kas ilsėjosi ant marmurinių grindų, kas diskutavo, kas mušė būgną ir skandavo kažką apie profsąjungų jėgą.
Šimtai plakatų, užrašų, gyva muzika ir bendruomeniškumo jausmas – visa tai nori nenori priminė Tahriro aikštę Kaire, kur tuo metu už savo laisvę kovojo egiptiečiai.
Be to, tą jausmą pakaitino internetu siuntinėjama nuotrauka, kurioje egiptietis, stovintis tarp daugybės šios šalies vėliavų, iškėlė plakatą su užrašu „Egiptas palaiko Viskonsino darbininkus: vienas pasaulis, vienas skausmas”.
Grumtynės dėl orumo
Kurį laiką JAV dominavo Arbatėlės judėjimo patriotai, drebantys dėl kapitalizmo ir JAV galimybių mažėjimo.
Dabar į gatves išėjo kita Amerikos dalis – paprasti biudžetinių įstaigų darbuotojai, kurių teisėms kolektyviai derėtis dėl atlyginimų ir garantijų rengiamas apynasris.
Į Madisoną suvažiavo tūkstančiai profsąjungas ir kovą dėl žmogaus teisių apskritai palaikančių žmonių.
Diena iš dienos kartu stovėjo mokytojai, studentai, plieno gamyklų darbininkai, pensininkai, slaugės ir daugybė kitų profesijų atstovų.
„Tai tapo vidurinės klasės amerikiečių orumo grumtynėmis – dėl principo, ar paprasti žmonės turi teisę sėsti prie derybų stalo ir kalbėti apie atlyginimus, darbo sąlygas ir darbą.
Tai jau virsta paprastų amerikiečių desperatiško troškimo kelti galvą ir kilti į kovą su jėgomis, griaunančiomis vidurinę klasę, simboliu”, – įsitikinęs daugybės politinių akcijų organizatorius Robertas Creameris.
Turi per daug galių?
Kadaise profsąjungos Jungtinėse Valstijose buvo vadinamos vidurinės klasės stiprybe, o dabar kai kuriems amerikiečiams jos atrodo godumo simboliu.
Konservatoriai nuolat kaltina biudžetinių įstaigų darbuotojus neva per geromis darbo sąlygomis, mokesčių mokėtojų pinigų švaistymu, valstijų biudžetų tuštinimu ir dar galybe nuodėmių.
„Tie žmonės derasi prieš Amerikos mokesčių mokėtojus. Žmonės piktinasi: „Gal juokaujate? Jie tiek daug uždirba, o aš už tai moku?” – kalbėjo prieš profsąjungas nusiteikęs George’o Busho kalbų rašytojas Nedas Ryunas.
„Kai kuriose valstijose kolektyvinio derėjimosi įstatymai yra tokie palankūs viešojo sektoriaus darbuotojams, kad derybos faktiškai nevyksta.
Mes jiems davėme šautuvą ir nutaikėme jį vietos pareigūnams į galvą. Jų rankos surištos”, – pareiškė Atstovų rūmų pirmininkas respublikonas Johnas Boehneris.
Tačiau rinkos tyrimų centro „Pew” apklausa parodė, kad vis dėlto daugiau amerikiečių – 42 procentai – šiandien stoja į profsąjungų, o ne gubernatoriaus S.Walkerio, kurį palaiko 31 procentas JAV gyventojų, pusę.
Atlyginimai – nepalyginami
Anglų kalbos ir literatūros mokytoja Erica McCool atėjo protestuoti nešina plakatu, kuriame užrašė, kad S.Walkerio neįleistų į savo klasę, nes jis tyčiojasi iš kitų.
E.McCool uždirba apie 30 tūkstančių dolerių per metus (kiek daugiau negu 6200 litų per mėnesį) neatskaičius mokesčių. Jai patinka darbas, bet 29 metų mergina tik nusijuokė paklausta, ar jaučiasi turinti per daug privilegijų.
„Aš negaliu gauti paskolos namui įsigyti. Temperatūra mano bute nustatyta ties 62 Farenheito laipsniais (16,6 laipsnio Celsijaus).
Namie neturiu nei kabelinės televizijos, nei interneto. Be to, už pedagogikos studijas esu skolinga jau 36 tūkstančius dolerių (apie 90 tūkstančių litų)”, – sakė mokytoja.
Tačiau daugybei konservatoriškų pažiūrų žmonių ji atrodo priklausanti privilegijuotųjų klasei, nes esą turi per daug socialinių garantijų, už kurias mokama iš kiauro biudžeto.
Vienos didžiausių šalies profsąjungų Nacionalinės švietimo asociacijos direktorius Billas Raabe’as paragino baigti kaltinti viešojo sektoriaus darbuotojus dėl valstijų biudžeto skylių. Jis įsitikinęs, kad tai – Volstrito godumo pasekmė, o ne paprastų žmonių kaltė.
„Žmonės, uždirbantys 30 tūkstančių, 40 tūkstančių ar 50 tūkstančių dolerių per metus, paverčiami atpirkimo ožiais dėl klaidų, kurias padarė milijonieriai ir milijardieriai”, – pykčio neslėpė B.Raabe’as.
Prezidentui nupirktų batus
Dabar daug kas prisimena JAV prezidento Baracko Obamos žodžius, kuriuos jis ištarė savo rinkimų kampanijos metu.
„Jei man būnant Baltuosiuose rūmuose Amerikos darbininkai neteks teisės vienytis ir kolektyviai derėtis, aš pats apsiausiu patogius batus ir eisiu piketuoti kartu su jumis kaip JAV prezidentas.
Amerikiečiai nusipelnė žinoti, kad kažkas stoja į jų pusę”, – 2007-ųjų lapkritį kalbėjo demokratas B.Obama.
„Mes laukiame. Slaugės, kurios kiekvieną dieną buvo Madisone ir kituose protestų mitinguose visoje šalyje, nupirks jums batus”, – pareiškė Medicinos seserų nacionalinės sąjungos vadovė Rose Ann DeMoro.
B.Obama S.Walkerio planus pavadino „profsąjungų užpuolimu”. Tačiau pats į Viskonsiną dar neišsiruošė.
Nori atimti esminę amerikiečių teisę?
Profsąjungų rėmėjų protestai iš Viskonsino išplito po visą šalį. Dešimtys tūkstančių žmonių surengė demonstracijas visose 50-ies valstijų sostinėse.
Čikagoje lietuvių kilmės senatorius demokratas Dickas Durbinas pats stojo į protestuotojų pusę: „Gubernatorius S.Walkeris bando atimti esminę amerikiečių teisę.”
Jei naujasis įstatymas sulauks Viskonsino valstijos senato pritarimo, biudžetinių įstaigų darbuotojų profsąjungos neteks teisės derėtis dėl atlyginimų indeksavimo, taip pat sudaryti kolektyvinę darbo sutartį priimant į darbą. Be to, pagal įstatymo projektą numatyta sumažinti dotacijas valstybės tarnautojų medicininiam draudimui ir įmokoms į pensijų fondus.
Tyrimai rodo, kad po kolektyvinių derybų atlyginimai gali pakilti geriausiu atveju 5–6 procentais. Tai suma, kuri toli gražu neišspręstų dabartinių biudžeto deficito problemų.
Nors pastaruosius dešimtmečius JAV profsąjungų narių skaičius ir jų įtaka mažėjo, jos vis dar yra įtakingos. Be to, profsąjungos yra kone didžiausios finansinės Demokratų partijos rėmėjos.
Viskonsino valstija buvo pirmoji Amerikoje, kuri 1959-aisiais pripažino žmonių teisę kolektyviai derėtis dėl darbo sąlygų.